Kasdien vartojamas varškės sūris gali paveikti LDL cholesterolio kiekį, daugiausia dėl jame esančių sočiųjų riebalų. Riebesnės rūšys turi daugiau sočiųjų riebalų, todėl, jei jos vartojamos reguliariai, LDL kiekis padidėja, palyginti su mažai riebalų turinčiomis arba be riebalų rūšimis. Individuali reakcija priklauso nuo genetikos ir bendros mitybos. Riziką galima sumažinti derinant varškę su skaidulų turinčiais maisto produktais arba nesočiųjų riebalų turinčiais maisto produktais ir ribojant porcijas. Asmenys, turintys padidėjusį LDL cholesterolio kiekį, turėtų rinktis mažai riebalų turinčias varškės rūšis ir stebėti lipidų kiekį. Toliau pateikiama išsami informacija apie praktinius pakeitimus, porcijų ribas ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Kaip varškės riebalų kiekis veikia LDL cholesterolio kiekį
Reguliariai vartojant, sočiųjų riebalų kiekis varškėje gali padidinti LDL cholesterolio kiekį, o riebesnės rūšys kelia didesnį pavojų nei mažai riebalų turinčios ar be riebalų rūšys. Įrodymai sieja sočiųjų riebalų vartojimą su LDL padidėjimu; bandymai, kuriuose nesočieji riebalai ar angliavandeniai buvo pakeisti sočiaisiais riebalais, padidino LDL kiekį. Neriebiame varškės sūryje yra nemažai sočiųjų riebalų, palyginti su rekomenduojamomis ribomis, todėl svarbu atsižvelgti į porcijos dydį ir vartojimo dažnumą. Gydytojai pataria rinktis mažiau riebius variantus ir derinti porcijas su skaidulinėmis maisto medžiagomis ir nesočiaisiais riebalais, kad būtų sumažintas poveikis. Individuali reakcija priklauso nuo genetikos ir bendros mitybos, todėl stebint lipidų lygį galima parengti individualias rekomendacijas.
Pilno riebumo ir mažo riebumo varškės palyginimas: ką rodo tyrimai
Kaip pilno riebumo ir mažo riebumo varškė skiriasi savo poveikiu kraujo lipidams? Įrodymai rodo, kad sočiųjų riebalų kiekis lemia LDL pokyčius: pilno riebumo varškė vienoje porcijoje turi žymiai daugiau sočiųjų riebalų nei mažo riebumo ar be riebalų varškė. Trumpi kontroliuojami tyrimai, siejantys pridėtus sočiųjų riebalų kiekį maiste su LDL padidėjimu, patvirtina, kad esant susirūpinimui dėl LDL, pilno riebumo varškę reikėtų atsargiai keisti mažo riebumo varške. Stebėjimo duomenys yra nevienareikšmiški, o svarbūs yra painiojantys veiksniai (bendras mitybos racionas, kalorijų perteklius, pakeičiantys maistiniai elementai). Klinikiniai gydytojai pataria atsižvelgti į bendrus mitybos įpročius; sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiais riebalais arba maistu, turinčiu daug ląstelienos, duoda nuoseklesnį LDL mažinimo efektą nei izoliuoti pakeitimai.
Praktiniai deriniai, padedantys sumažinti cholesterolio poveikį
Derindami varškę su skaidulų turinčiais vaisiais, daržovėmis, neskaldytomis grūdais ar nesočiųjų riebalų šaltiniais, žmonės gali sumažinti tikimybę, kad jos sočiųjų riebalų kiekis padidins LDL cholesterolio kiekį. Praktiniai deriniai: varškė su uogomis arba supjaustytais obuoliais, kad gautumėte tirpiųjų skaidulų, su pomidorais ir agurkais salotose arba su avokadu ir neskaldytų grūdų krekerių, kad gautumėte mononesočiųjų riebalų ir papildomų skaidulų. Pagal dabartinius mitybos principus, tokie deriniai sulėtina riebalų įsisavinimą ir palaiko lipidų apykaitą. Portcijų dydžio žinojimas ir bendras mitybos modelis išlieka svarbūs; deriniai yra papildoma strategija, o ne garantija, kad cholesterolio kiekis nesikeis.
Dienos porcijos dydis ir sočiųjų riebalų ribos, į kurias reikia atkreipti dėmesį
Reguliariai stebint porcijų dydį, galima išlaikyti rekomenduojamą sočiųjų riebalų suvartojimą, nes viena puodelio riebiame varškės sūryje yra apie 3,87 g sočiųjų riebalų – tai sudaro maždaug 30 % Amerikos širdies asociacijos rekomenduojamos 13 g per dieną normos. Gydytojai rekomenduoja rinktis mažai riebalų turinčius arba be riebalų produktus, jei numatoma kasdien vartoti šį produktą, arba riboti riebius produktus iki retkarčiais vartojamų porcijų. Varškės derinimas su skaidulų turinčiais maisto produktais gali sumažinti LDL poveikį, o visų maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų, suvartojimo stebėjimas užtikrina rekomendacijų laikymąsi. Asmenims, turintiems padidėjusį LDL, gydytojai gali patarti laikytis griežtesnių apribojimų ir periodiškai stebėti lipidų kiekį, kad įvertintų bet kokius su mityba susijusius pokyčius.
Kada rinktis varškę ir kada jos vartoti mažiau
Aprašius porcijų kontrolę ir sočiųjų riebalų ribas, rekomendacijos, kada rinktis varškę, o kada jos vartojimą riboti, priklauso nuo individualios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos, bendro mitybos modelio ir produkto riebalų kiekio. Asmenys, turintys padidėjusį LDL arba didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turėtų rinktis mažai riebalų turinčius arba be riebalų produktus ir riboti riebalų kiekį, atsižvelgiant į dokumentais patvirtintą sočiųjų riebalų poveikį LDL. Asmenys, turintys normalius lipidų kiekius, gali vartoti vidutinį kiekį riebalų turinčio varškės sūrio, jei bendras sočiųjų riebalų kiekis neviršija rekomenduojamo kiekio, o maisto racione yra ląstelienos ir nesočiųjų riebalų (uogos, neskaldytos grūdų kruopos, avokadas Reguliarus lipidų stebėjimas ir konsultacijos su gydytoju ar dietologu padeda priimti tinkamus sprendimus dėl vartojimo dažnumo ir porcijų dydžio.