Silkė – vienas populiariausių ingredientų lietuviškose salotose. Bet kad ir koks geras būtų receptas, viskas priklauso nuo žuvies kokybės. Sena, anksčiau sūdyta ar netinkamai laikyta silkė sugadins net ir labiausiai išbandytą patiekalą.
Problema ta, kad parduotuvėje ar turguje ne visada lengva atskirti šviežią žuvį nuo senos. Pardavėjai retai prisipažins, kad produktas guli jau kelias dienas, o pakuotės etiketės ne viską pasako.
Laimei, yra keli paprasti požymiai, kuriuos pastebėsite per kelias sekundes. Išmokę juos atpažinti, niekada nebepirksite prastos silkės.
Trys dalykai, kuriuos reikia patikrinti pirmiausia
Prieš imdami žuvį į rankas, atlikite greitą vizualinį patikrinimą. Trys požymiai pasakys beveik viską, ką reikia žinoti.
Akys – skaidrios, ryškios, šiek tiek išgaubtos. Jei akys drumstos, įdubusios ar su balkšvu apnašu – žuvis jau sena.
Žiaunos – švelniai pakelkite žiaunų dangtelį. Šviežios silkės žiaunos yra ryškiai raudonos ir drėgnos. Blankios, pilkšvos ar rudėjančios žiaunos rodo, kad žuvis guli jau ne pirmą dieną arba buvo anksčiau sūdyta.
Dydis ir nugaros storis – didesnės, riebesnės silkės duoda storesnes filė ir geriau išlaiko drėgmę. Plati, apvalinta nugara rodo, kad žuvis sukrovė pakankamai riebalų.
Jei žuvis atitinka visus tris kriterijus – galite drąsiai pirkti.
Oda ir pilvas: paslėpti įspėjimo ženklai
Kai akys ir žiaunos atrodo gerai, laikas apžiūrėti odą. Šviežia silkė turi vienalytę sidabrinę spalvą – blizgančią ir švarią.
Saugokitės geltonų juostų ar dėmių ant pilvo arba šonų – tai rodo fermentinį skaidymąsi arba ankstesnį sūdymo poveikį. Tokia žuvis jau prarado dalį šviežumo ir gali turėti nepageidaujamą skonį.
Marga, netolygiai nuspalvinta oda dažniausiai reiškia, kad žuvis buvo netinkamai laikyta arba pakartotinai šaldyta ir atšildyta. Minkštas, įdubęs pilvas taip pat blogas ženklas – šviežios žuvies pilvas turi būti elastingas ir atsparus švelniam spaudimui.
Kodėl riebalai svarbūs salotoms
Galbūt atrodo, kad riebi žuvis – blogai. Bet silkės atveju viskas atvirkščiai.
Riebesnė žuvis turi sultingesnę, tvirtesnę mėsą, kuri gerai laiko formą pjaustant ir maišant su kitais ingredientais. Ji geriau sugeria padažą ir nesubyrėja į košę.
Be to, riebalai suteikia skonį. Liesa silkė dažnai būna sausa ir blandi – net jei techniškai šviežia.
Vizualiai riebią silkę atpažinsite iš plačios, apvalios nugaros. Paimdami į rankas pajusite, kad žuvis yra sunkesnė nei atrodo.
Kaip atpažinti anksčiau sūdytą silkę
Kai kurie pardavėjai parduoda anksčiau sūdytas silkes kaip šviežias. Tai ne visada apgaulė – kartais tiesiog neinformuoja. Bet jei ruošiatės marinatą daryti patys, sūdyta žuvis gali sugadinti rezultatą.
Požymiai, rodantys ankstesnį sūdymą: gelsvos dėmės ant odos, ypač pilvo srityje (druska sukelia fermentinę reakciją, kuri palieka matomus pėdsakus), raudonos dėmelės akių kampuose ir blankios, pilkšvos žiaunos. Sūrymas nuvalo ryškią raudoną spalvą, todėl šis požymis ypač patikimas.
Jei matote šiuos požymius – žuvis buvo sūdyta. Tai nereiškia, kad ji bloga, bet žinokite, ką perkate.
Pirkimo ir laikymo taisyklės
Pirkdami silkę turguje, nebijokite klausti pardavėjo apie šaldymo istoriją. Žuvis, kuri buvo laikyta druskos tirpale, jau nėra šviežia – net jei taip atrodo.
Stenkitės kuo mažiau liesti žuvį rankomis – kūno šiluma pagreitina gedimą. Pirkę laikykite ant ledo arba šaldytuve.
Šviežią silkę suvartokite per 24–48 valandas. Jei planuojate ruošti salotą vėliau – geriau nupirkite jau paruoštą sūdytą filė.
Ir svarbiausia: jei kas nors atrodo ne taip – pasitikėkite savo nuojauta. Geriau paieškoti kitos žuvies nei rizikuoti sugadinti visą patiekalą.
