Kepate žuvį folijoje, suvyniojate likučius, dengiete kepimo skardą. Aliuminio folija – vienas universaliausių virtuvės įrankių. Patogi, pigi, yra kiekvienuose namuose.
Bet pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta įspėjimų: aliuminis gali patekti į maistą ir kauptis organizme. Kalbama apie ryšį su nervų sistemos ligomis, inkstų problemomis, net Alzheimerio liga. Ar tikrai reikia išmesti foliją iš virtuvės?
Tiesa, kaip dažnai būna, yra sudėtingesnė.
Kiek aliuminio iš tikrųjų patenka į maistą
Aliuminis yra trečias pagal gausumą elementas Žemės plutoje. Jis natūraliai yra vandenyje, dirvožemyje, daugelyje maisto produktų. Arbata, salotos, šokoladas – visi turi aliuminio. Net be jokios folijos mes kasdien suvartojame šio metalo.
Iš folijos į maistą patenka palyginti nedaug – tyrimai rodo, kad tai sudaro iki 4 procentų viso per maistą gaunamo aliuminio. Didžioji dalis ateina iš maisto priedų – jie gali sudaryti net 40 procentų.
Bet štai kas svarbu: tam tikromis sąlygomis folija išskiria žymiai daugiau aliuminio nei įprastai.
Kada folija tampa problema
Aliuminio išsiskyrimas priklauso nuo kelių veiksnių:
Rūgštus maistas – pomidorai, citrusiniai vaisiai, actas, vynas. Rūgštis reaguoja su aliuminio paviršiumi ir išplauna metalą į maistą.
Druska – sūrus maistas taip pat skatina aliuminio migraciją.
Riebalai – riebūs patiekalai absorbuoja daugiau aliuminio.
Aukšta temperatūra – kuo karščiau kepate, tuo daugiau aliuminio patenka į maistą.
Ilgas kontaktas – maisto laikymas folijoje per naktį ar ilgiau didina riziką.
Pažeistas paviršius – sulankstytos, subraižytos ar suplėšytos folijos vietos išskiria daugiau metalo.
Vienas tyrimas parodė, kad 10 dienų dieta su dideliu folijos naudojimu padidino aliuminio kiekį šlapime apie 8 procentų. Tai rodo, kad metalas tikrai patenka į organizmą.
Ką organizmas daro su aluminiu
Gera žinia: organizmas moka susitvarkyti su aluminiu. Iš viso suvartoto kiekio įsisavinama tik apie 0,1 procento – likusi dalis tiesiog išeina pro žarnyną.
Ta nedidelė dalis, kuri patenka į kraują, keliauja per organizmą ir galiausiai pašalinama per inkstus. Sveikiems žmonėms tai vyksta efektyviai.
Problema kyla dviem atvejais:
Inkstų ligos – jei inkstai neveikia tinkamai, aliuminis nėra pašalinamas ir pradeda kauptis audiniuose.
Nuolatinis didelis poveikis – net ir sveikiems žmonėms ilgalaikis padidėjęs aliuminio vartojimas gali lemti kaupimąsi kauluose, kepenyse, raumenyse.
Ar aliuminis sukelia Alzheimerio ligą
Tai turbūt dažniausiai užduodamas klausimas. Kai kuriuose tyrimuose rasta padidėjusio aliuminio koncentracija Alzheimerio liga sergančiųjų smegenyse. Tai sukėlė daug spekuliacijų.
Tačiau mokslininkai pabrėžia: koreliacija nereiškia priežasties. Gali būti, kad aliuminis kaupiasi dėl ligos sukeltų pokyčių, o ne atvirkščiai. Priežastinis ryšys neįrodytas.
Aiškesnis ryšys su pažinimo funkcijų sutrikimais matomas tik dviem grupėms: dializės pacientams, kuriems aliuminis kaupiasi dėl inkstų nepakankamumo, ir darbuotojams, profesionaliai veikiamiems didelių aliuminio kiekių.
Kasdieniam vartotojui, naudojančiam foliją protingai, rizika vertinama kaip maža.
Kaip naudoti foliją saugiau
Visiškai atsisakyti folijos nebūtina. Pakanka kelių paprastų taisyklių:
Venkite tiesioginio kontakto su rūgščiu maistu – pomidorų padažą, citrusinius vaisius, marinatą su actu geriau kepti kitaip arba atskirti pergamentiniu popieriumi.
Nedenkite sūraus maisto – jei patiekalas labai sūrus, naudokite alternatyvas.
Sumažinkite temperatūrą – jei galite, rinkitės žemesnę kepimo temperatūrą.
Nelaikykite maisto folijoje ilgai – likučius perkelkite į stiklinius ar plastikinius indus.
Naudokite alternatyvas – kepimo popierių, silikoninius kilimėlius, stiklinius ar keramikinius indus.
Alternatyvos aliuminio folijai
Kepimo popierius – puikiai tinka kepimui orkaitėje, nesureaguoja su maistu.
Silikoniniai kilimėliai – pakartotinai naudojami, lengvai plaunami.
Stikliniai indai su dangčiais – idealūs maisto laikymui.
Nerūdijančio plieno indai – tinka kepimui ir laikymui.
Bičių vaško servetėlės – ekologiška alternatyva maisto vyniojimui.
Esmė
Aliuminio folija nėra nuodas, kurio reikia vengti bet kokia kaina. Retkarčiais naudojama, sveikiems žmonėms ji nekelia rimtos grėsmės. Organizmas sugeba pašalinti nedidelius aliuminio kiekius.
Tačiau protingas naudojimas turi prasmę. Vengti tiesioginio kontakto su rūgščiu, sūriu ar riebiu maistu, nekepi aukštoje temperatūroje ilgai, nelaikyti maisto folijoje – šios paprastos taisyklės sumažina ir taip nedidelę riziką iki minimumo.
Kaip ir daugelyje dalykų – saikas ir sveika nuovoka yra geriausi patarėjai.
