Po plaukimo suskeldėję pirštai ne tik sugeria vandenį – tai neurologinė reakcija, kurią kontroliuoja simpatinė nervų sistema. Jei pirštai nėra susiraukšlėję, tai gali reikšti sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, diabetą, Parkinsono ligą arba periferinę neuropatiją. Nenormalūs raukšlių modeliai gali atskleisti kraujotakos sutrikimus, o asimetriškos raukšlės – neurologines problemas. Šis evoliucinis prisitaikymas pagerina sukibimą drėgnoje aplinkoje. Supratus šias raukšles galima netikėtai sužinoti apie nervų sistemos funkcijas ir kraujagyslių sveikatą.
Evoliucinė evoliucijos paskirtis, dėl kurios susiformavo lūžtantys pirštai
Evoliucinė pirštų evoliucijos paskirtis
Raukšlėti pirštų galiukai, atsirandantys po ilgo vandens poveikio, yra ne tik įdomi kūno reakcija – jie turi tam tikrą evoliucinį pranašumą.
Ši transformacija, moksliškai vadinama „laikinu odos raukšlėjimu”, evoliucionavo kaip sukibimą gerinanti adaptacija. Tyrimai rodo, kad šios raukšlės veikia panašiai kaip padangų protektoriai, t. y. nukreipia vandenį nuo odos ir objekto sąsajos, kartu padidindamos paviršiaus plotą. Šis geresnis lytėjimas drėgnoje aplinkoje mūsų protėviams greičiausiai suteikė pranašumų išgyvenimui, kai reikėjo tvarkyti slidžius daiktus ar rinkti maistą vandeningoje aplinkoje.
Šis reiškinys atsiranda, kai po odos paviršiumi susiaurėja kraujagyslės – tai nervinė reakcija, o ne paprastas vandens įsiurbimas, paaiškinantis, kodėl pacientai su tam tikrais nervų pažeidimais nepatiria šio prisitaikymo.
Kaip nervų sistema valdo odos raukšlėjimąsi
Skirtingai nuo paprasto osmoso, dėl kurio susiraukšlėja džiovintos slyvos, žmogaus odos raukšlėjimąsi lemia sudėtingi nerviniai mechanizmai.
Procesas prasideda, kai vanduo suaktyvina spaudimui jautrius epidermio neuronus. Šie neuronai siunčia signalą autonominei nervų sistemai, ypač simpatinei šakai, kuri sutraukia po oda esančias kraujagysles. Dėl šio kraujagyslių susiaurėjimo odos paviršius įlinksta į vidų ir susidaro būdingos raukšlės.
Įdomu tai, kad pacientams, turintiems nervų pažeidimų, pažeistose vietose raukšlių dažnai neatsiranda. Ši neurologinė kontrolė paaiškina, kodėl tik tam tikrose kūno dalyse – pirmiausia rankų ir kojų pirštuose – susidaro žymios raukšlės, nes šiose vietose yra didesnė nervų galūnėlių koncentracija ir specializuotos kraujagyslių susitraukimo reakcijos.
Ką gali atskleisti nesančios vandens raukšlės
Kai po ilgo buvimo vandenyje neatsiranda pirštų ir kojų pirštų raukšlių, medikams gali tekti ištirti galimus sveikatos sutrikimus.
Vandens raukšlių nebuvimas gali reikšti simpatinės nervų sistemos disfunkciją, dažnai pasireiškiančią sergant diabetu, Parkinsono liga arba periferine neuropatija. Šis simptomas yra paprastas, neinvazinis autonominės nervų sistemos vientisumo žymuo. Tyrimai rodo, kad pacientams, kurių nervai pažeisti dėl diabeto, raukšlėjimasis dažnai sumažėja arba visai išnyksta.
Be to, šią reakciją gali slopinti tam tikri kraujagysles siaurinantys vaistai. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šį pastebėjimą gali naudoti kaip preliminarią atrankinės patikros priemonę, ypač ribotų išteklių sąlygomis, kad nustatytų pacientus, kuriems gali būti naudingas išsamesnis neurologinis įvertinimas.
Ryšys tarp raukšlių modelių ir kraujotakos
Ryšys tarp raukšlių modelių ir kraujotakos
Vandens raukšlės ant rankų ir kojų pirštų visų pirma atsiranda dėl kraujotakos mechanizmo, t. y. dėl po oda esančių kraujagyslių susiaurėjimo.
Šios raukšlės atsiranda pagal nuspėjamą pasiskirstymą išilgai nervų takų. Tyrimai rodo, kad asmenims, sergantiems periferinių kraujagyslių ligomis arba Raynaud fenomenu, gali būti būdingi pakitę raukšlių modeliai, o jų pradžia gali būti vėlyvesnė arba asimetriška. Taip pat sergantiesiems diabetine neuropatija raukšlėtumas dažnai būna sumažėjęs arba visai išnykęs.
Kraujotakos kokybę galima įvertinti stebint, kaip greitai atsiranda raukšlių. Sveikiems žmonėms visos raukšlės paprastai atsiranda per 3-5 minutes nuo panardinimo į vandenį. Žymiai greitesnis ar lėtesnis raukšlių susidarymas gali reikšti, kad yra esminių kraujotakos sutrikimų, kuriuos reikia įvertinti mediciniškai.
Genetiniai veiksniai, turintys įtakos jūsų odos reakcijai į vandenį
Be kraujotakos mechanizmų, genetinė sandara vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kaip žmogaus oda reaguoja į panardinimą į vandenį. Mokslininkai nustatė konkrečias genų variacijas, kurios turi įtakos odos elastingumui, vandens sulaikymui ir keratino gamybai, t. y. visiems veiksniams, kurie daro įtaką raukšlėms plaukimo metu.
HYPA4 geno variantas, esantis maždaug 60 % populiacijos, prisideda prie greitesnio raukšlėjimosi vandens aplinkoje. Akvaporinų kanalų, reguliuojančių vandens judėjimą per ląstelių membranas, skirtumai taip pat yra genetiškai nulemti ir daro tiesioginę įtaką raukšlių formavimosi greičiui ir intensyvumui.
Supratus genetinį polinkį į vandens raukšlėjimąsi, galima gauti vertingų įžvalgų apie platesnes odos sveikatos charakteristikas.
Kada pernelyg intensyvus karpymasis reiškia sveikatos sutrikimus
Kai pernelyg intensyvus genėjimas signalizuoja apie sveikatos sutrikimus
Nors dauguma žmonių po plaukimo patiria normalų raukšlėjimąsi, pernelyg didelis ar asimetriškas raukšlėjimasis gali rodyti sveikatos sutrikimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
Ekstremalus ir greitai atsirandantis raukšlėjimasis gali reikšti periferinę neuropatiją, skydliaukės sutrikimus arba kraujotakos sutrikimus. Medikai pažymi, kad vienpusis raukšlėjimasis gali rodyti neurologines problemas, ypač jei jį lydi tirpimas ar dilgčiojimas.
Cukriniu diabetu sergantiems pacientams dėl autonominės nervų sistemos disfunkcijos dažnai pasireiškia padidėjęs raukšlėjimasis. Sergantieji Raynaud liga gali pastebėti perdėtą pažeistų rankų pirštų raukšlėjimąsi ir spalvų pokyčius.
Nuolatinis karpymas be vandens poveikio reikalauja medicininio įvertinimo, nes gali paaiškėti dehidratacija arba inkstų funkcijos sutrikimas, turintis įtakos skysčių reguliavimui visame organizme.
Stebinantis ryšys tarp vandens raukšlių ir sukibimo jėgos
Kodėl pirštai raukšlėjasi po ilgesnio buvimo vandenyje? Tyrimai rodo, kad tai evoliucinė adaptacija, skirta pagerinti sukibimą drėgnomis sąlygomis.
Mokslininkai nustatė, kad nuo vandens įmirkusių pirštų raukšlės turi specifines formas, kurios nukreipia vandenį nuo odos paviršiaus, panašiai kaip padangų protektoriai išsklaido vandenį. Ši adaptacija padidina trintį tarp odos ir šlapių objektų, todėl iki 60 % pagerėja valdymas.
Šis rankenos pagerinimas galėjo suteikti mūsų protėviams išgyvenimo pranašumą renkant maistą netoli vandens šaltinių. Pažymėtina, kad šią reakciją kontroliuoja autonominė nervų sistema, todėl žmonėms, turintiems tam tikrų nervų pažeidimų, pirštai neauga, o tai gali būti diagnostinis rodiklis.
Vaikų ir suaugusiųjų raukšlių formavimosi skirtumai
Adaptacinė pirštų raukšlėjimosi reakcija skirtingose amžiaus grupėse nepaprastai skiriasi . Vaikams paprastai vandens sukeltos raukšlės susidaro greičiau nei suaugusiesiems, dažnai per 3-5 min. nuo panardinimo, o suaugusiesiems panašioms raukšlėms atsirasti gali prireikti 5-10 min.
Šį skirtumą lemia plonesnė vaikų oda, jautresnė autonominė nervų sistema ir didesnė galūnių kraujotaka.
Be to, vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusio kraujagyslių reaktyvumo ir odos elastingumo dažnai sumažėja raukšlėtumas.
Šie su amžiumi susiję pokyčiai gali būti neoficialūs vaikų nervų sistemos vystymosi ir vyresnio amžiaus žmonių kraujagyslių sveikatos rodikliai, galintys tapti paprasta stebėjimo priemone sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams.
