Naujausi tyrimai rodo, kad putojančiame vyne yra unikalių polifenolių, pavyzdžiui, tirozolio, kofeino rūgšties ir galo rūgšties, kurie kovoja su oksidaciniu stresu. Šie junginiai gerina kraujagyslių funkciją didindami azoto oksido prieinamumą ir slopindami trombocitų agregaciją. Karbonizacija gali pagerinti alkoholio įsisavinimą, todėl kardioprotekciniai junginiai veiksmingiau patenka į organizmą. Lengvas ar saikingas alkoholio vartojimas (1-2 taurės, 2-3 kartus per savaitę), atrodo, yra ideali priemonė galimai sveikatai naudingam alkoholio vartojimui. Karbonizacijos, biologiškai aktyvių junginių ir žmogaus fiziologijos sąveika atskleidžia nuostabų šių elegantiškų burbuliukų sudėtingumą.
Už burbuliukų slypintis mokslas: Kaip karbonizacija veikia jūsų organizmą?
Kai putojantis vynas patenka į organizmą, jo karbonizacija sukelia fiziologinių reakcijų kaskadą. CO2 burbuliukai stimuliuoja burnos receptorius ir sukelia būdingą dilgčiojimo pojūtį, kartu pagreitindami alkoholio įsisavinimą į kraują.
Tyrimai rodo, kad karbonizacija gali laikinai padidinti kognityvinių procesų greitį, nes putojimas padidina kraujo tekėjimą į smegenis.
Be to, angliarūgštės rūgštingumas suaktyvina virškinimo fermentus, galinčius padėti įsisavinti maistingąsias medžiagas valgio metu.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad putojančio vyno sudėtyje esantys junginiai vidutiniškai plečia kraujagysles, o tai gali pagerinti kraujotaką, jei vartojama tinkamais kiekiais.
Tokia fiziologinė reakcija gali prisidėti prie saikingo vyno vartojimo naudos širdies ir kraujagyslių sistemai.
Galingi polifenoliai: Unikalūs antioksidantų profiliai šampane
Šampano sudėtyje yra ne tik putojančių medžiagų, bet ir nepaprastai daug polifenolinių junginių, kurie jį išskiria iš negazuotų vynų.
Tyrimai atskleidė, kad unikalus šampano gamybos procesas padidina tirozolio, kofeino rūgšties ir galo rūgšties – galingų antioksidantų, kovojančių su ląstelių oksidaciniu stresu– koncentraciją.
Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad šie junginiai pasižymi neuroprotekcinėmis savybėmis ir gali stabdyti baltymų irimą, susijusį su Alzheimerio liga ir kitomis neurodegeneracinėmis ligomis.
Be to, šampano polifenoliai gerina kraujagyslių funkciją, nes didina azoto oksido kiekį, o tai skatina sveiką kraujotaką ir gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Skirtingų rūšių šampano antioksidantų profilis skiriasi: blanc de blancs šampano polifenolių sudėtis paprastai skiriasi nuo rožinio šampano.
Be resveratrolio: Mažiau žinomi putojančių veislių junginiai.
Putojančiuose vynuose yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, kurie toli gražu neapsiriboja gerai žinomu resveratroliu, randamu raudonuosiuose vynuose.
Mokslininkai nustatė, kad šiuose putojančiuose gėrimuose svarbiausi junginiai yra hidroksicinnamatai, tirozolis ir kofeino rūgštis.
Hidroksicinamatai pasižymi reikšmingomis priešuždegiminėmis savybėmis, o tirozolis, slopindamas trombocitų agregaciją, prisideda prie širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Kofeino rūgštis pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu, neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus.
Be to, putojančiuose vynuose yra unikalių fenolinių rūgščių, susidariusių antrinės fermentacijos metu.
Šie junginiai, kaip rodo laboratoriniai tyrimai, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu, kuris gali būti naudingas kognityvinėms funkcijoms, tačiau norint patvirtinti šiuos galimus privalumus žmonių sveikatai, reikalingi papildomi tyrimai.
Žarnyno sveikata ir fermentacija: Probiotikai jūsų šampano fleitoje
Žarnyno sveikata ir fermentacija: Probiotikai jūsų šampano fleitoje
Per fermentacijos procesą, kurio metu susidaro putojančio vyno burbuliukai, taip pat susidaro naudingų mikroorganizmų, galinčių palaikyti virškinimo sistemos sveikatą.
Tyrimai rodo, kad tam tikruose putojančiuose vynuose, ypač pagamintuose tradiciniais metodais, yra gyvybingų probiotinių padermių pėdsakų.
Šie mikroorganizmai, daugiausia pieno rūgšties bakterijos iš Lactobacillus ir Pediococcus šeimų, išgyvena gamybos procesą ir lieka galutiniame produkte.
Nors jų koncentracija yra mažesnė nei specialiai probiotikams skirtame maiste, jie prisideda prie vyno kompleksiškumo ir gali būti naudingi žarnyno florai.
Mokslininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra saikingas vartojimas – probiotikų nauda yra tik vienas iš sudėtingo putojančio vyno maistinio profilio aspektų.
Privalumai širdies sveikatai: Ką moksliniai tyrimai sako apie burbuliukus ir kraujotaką
Daugelio epidemiologinių tyrimų duomenimis, saikingas putojančio vyno vartojimas gali būti labai naudingas širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Putojančiuose vynuose esantys polifenoliai, ypač resveratrolis, pasižymi kraujagysles plečiančiu poveikiu, kuris gerina kraujotaką ir mažina trombocitų agregaciją.
Žurnale „Journal of Cardiovascular Pharmacology” paskelbti tyrimai rodo, kad šie junginiai gali slopinti kraujagysles siaurinantį peptidą endoteliną-1.
Be to, putojančiame vyne esantis anglies dioksidas pagreitina alkoholio absorbciją, todėl šie kardioprotekciniai junginiai gali veiksmingiau patekti į kraują.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad teigiamas poveikis pasireiškia tik vartojant lengvą ar vidutinio sunkumo alkoholį, o per didelis jo kiekis neigia bet kokį teigiamą poveikį.
Kognityvinės funkcijos: Ar putojančio vyno junginiai gali apsaugoti smegenų ląsteles?
Nauji tyrimai rodo, kad putojančio vyno komponentai gali būti naudingi ne tik širdies ir kraujagyslių sistemai, bet ir neuroprotekciniu požiūriu.
Tyrimai rodo, kad putojančiuose vynuose, ypač pagamintuose iš raudonųjų vynuogių, esantys polifenoliai gali padėti apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso ir uždegimo.
Daugelyje putojančių vynų esantis junginys resveratrolis, laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad jis gali slopinti su Alzheimerio liga susijusio beta amiloido baltymo kaupimąsi.
Be to, kai kurių epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad saikingas vyno vartojimas gerina kognityvines funkcijas.
Mokslininkai įspėja, kad šie rezultatai yra preliminarūs, o nauda greičiausiai priklauso nuo saikingo vartojimo įpročių ir konkrečios vyno sudėties.
Šiems neuroprotekciniams mechanizmams patvirtinti reikalingi tolesni klinikiniai tyrimai.
Metabolinis poveikis: Kaip putojantis vynas skiriasi nuo negazuoto vyno veislių
Nors putojantys ir negazuoti vynai turi daug bendrų junginių, jų metabolinis poveikis žmogaus organizmui skiriasi keliais svarbiais aspektais.
Putojančio vyno karbonizacija pagreitina alkoholio pasisavinimą, todėl alkoholio kiekis kraujyje padidėja greičiau, tačiau poveikis gali būti trumpesnis.
Tyrimai rodo, kad putojančio vyno gamybos procese susidaro unikalių fenolinių junginių, kurie gali pagerinti jautrumą insulinui, palyginti su negazuoto vyno rūšimis.
Anglies dioksidas taip pat skatina skrandžio judrumą ir virškinimo fermentus.
Be to, tyrimai rodo, kad specifinis putojančio vyno antioksidantų profilis gali pagerinti mitochondrijų funkciją, todėl, palyginti su negazuotu vynu, vidutinio stiprumo vartotojams gali pagerėti ląstelių energijos apykaita.
Mineralinis ryšys: Terroir poveikis maistingumui
Mineralinių medžiagų ryšys: Terroir poveikis maistingumui
Unikali dirvožemio, kuriame auginamos vynuogės, sudėtis iš esmės lemia mineralinių medžiagų kiekį putojančiuose vynuose. Šampanės regionams būdingas kalkakmenio turtingas dirvožemis suteikia kalcio ir magnio, o vulkaninės kilmės dirvožemiai – geležies ir fosforo.
Tyrimai rodo, kad šie mineralai išlieka fermentacijos procese, ypač gaminant šampaną pagal méthode champenoise metodą, kai ilgesnį laiką palaikomas kontaktas su nuosėdomis.
2019 m. žurnale „Food Chemistry” paskelbtame tyrime nustatyta, kad putojančiuose vynuose, pagamintuose iš kreidinių dirvožemių, kalio ir seleno kiekis yra gerokai didesnis, palyginti su putojančiais vynais, pagamintais molio pagrindu.
Šie mineralai prisideda ne tik prie skonio profilių, bet ir potencialiai gali pasiūlyti biologiškai prieinamų maistinių medžiagų, kurios palaiko kaulų sveikatą ir antioksidacines funkcijas, jei vartojamos saikingai.
Svarbu saikingumas: Suprasti optimalų vartojimo lygį
Nepaisant putojančiuose vynuose esančių maistinių mineralų, nauda sveikatai priklauso nuo atsakingo vartojimo.
Tyrimai rodo, kad ideali nauda sveikatai pasireiškia tada, kai vyno suvartojama ne daugiau kaip 1-2 taurės per progą ir ne daugiau kaip 2-3 dienas per savaitę.
Amerikos širdies asociacija rekomenduoja ne daugiau kaip vieną 118 mililitrų porciją per dieną moterims ir dvi vyrams.
Peržengus šias ribas, prarandami galimi širdies ir kraujagyslių sistemos privalumai ir padidėja kepenų pažeidimo, priklausomybės ir svorio augimo rizika.
Reguliarus alkoholio nevartojimas yra būtinas medžiagų apykaitai atsigauti.
Asmenys, turintys specifinių sveikatos sutrikimų, vartojantys vaistus ar nėščiosios, prieš įtraukdami putojantį vyną į savo mitybos racioną, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais.
Ateities tyrimų kryptys: Ką mokslininkai tiria toliau
Vykstant putojančio vyno tyrimams, mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria keletui perspektyvių krypčių, galinčių dar labiau atskleisti jo galimą poveikį sveikatai.
Mokslininkai tiria unikalius putojančių veislių polifenolių profilius ir jų biologinį prieinamumą, palyginti su negazuotais vynais. Tyrimai, kuriuose nagrinėjamas mikroburbuliukų poveikis maistinių medžiagų tiekimo sistemoms, rodo, kad naudingieji junginiai gali būti geriau įsisavinami.
Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu tiriamos sąsajos tarp saikingo putojančio vyno vartojimo ir kognityvinės sveikatos, ypač atminties ir neurologinių ligų prevencijos.
Be to, mokslininkai tiria žarnyno mikrobiomo sąveiką su putojančio vyno junginiais, galimai atskleisdami naujus kelius, padedančius suprasti jo imunologinę naudą ir priešuždegimines savybes.
