Insbruko universitete atlikti tyrimai rodo, kad tamsių asmenybės bru ožų turintys asmenys mieliau renkasi karčius maisto produktus. Žurnale „Appetite” (2015 m.) paskelbtame tyrime nustatyta, kad juodos kavos, tamsaus šokolado, ridikėlių ir tonizuojančio vandens pomėgis koreliuoja su aukštesniais psichopatijos ir kasdienio sadizmo rodikliais. Mokslininkai atkreipė dėmesį į sąsajas su pojūčių siekiančiu elgesiu ir unikaliu neurologiniu apdorojimu. Išvados rodo statistinį reikšmingumą kontroliuojant demografinius veiksnius. Ryšys tarp skonio preferencijų ir asmenybės neapsiriboja paprastu maisto pasirinkimu.
Stebinantys tyrimai: Suprasti skonio ir psichologijos ryšį
2015 m. žurnale „Appetite” paskelbtame novatoriškame tyrime pirmą kartą nustatytos sąsajos tarp skonio pomėgių ir asmenybės bruožų, ypač susijusių su psichopatiniais polinkiais.
Insbruko universiteto mokslininkai apklausė 953 dalyvius apie jų pomėgius maistui ir atliko asmenybės testus, kuriais buvo vertinami tokie bruožai kaip narcisizmas, agresija ir psichopatija. Rezultatai atskleidė reikšmingas koreliacijas tarp kartaus skonio pomėgių ir antisocialių asmenybės bruožų.
Šis tyrimas remiasi ankstesnėmis psichologinėmis nuostatomis, leidžiančiomis manyti, kad juslinė patirtis gali atspindėti gilesnes asmenybės struktūras.
Mokslininkai teigia, kad šias sąsajas galima paaiškinti evoliuciniais mechanizmais, nes karčios medžiagos istoriškai signalizavo apie galimą toksiškumą, todėl reikėjo tam tikrų asmenybės bruožų, kad būtų įveiktas natūralus pasibjaurėjimas.
Kartaus skonio preferencijos ir tamsios asmenybės: Tyrimo išskaidymas
Karčios preferencijos ir tamsios asmenybės: Tyrimo išskaidymas
Pagrindinė tyrėjų išvada atskleidė, kad asmenys, kurių psichopatijos rodikliai aukštesni, pirmenybę teikia kartiems skoniams, ypač juodai kavai, juodajam šokoladui, ridikėliams ir tonizuojančiam vandeniui.
Tyrimo metu buvo įvertinta 1000 dalyvių, naudojant HEXACO asmenybės aprašą ir skonio pirmenybės klausimynus. Tyrėjai kontroliavo kintamuosius, įskaitant amžių, lytį ir kultūrinę aplinką, siekdami išskirti ryšį tarp asmenybės bruožų ir skonio preferencijų.
Asmenys, turintys aukštesnius kasdienio sadizmo ir subklinikinės psichopatijos rodiklius, statistiškai reikšmingai labiau mėgo karčius maisto produktus.
Ši koreliacija išliko nuosekli visose demografinėse grupėse, o tai rodo, kad šis ryšys gali turėti biologinį pagrindą, o ne tik išmoktus pomėgius ar kultūrinę įtaką.
Be juodos kavos: Visą spektrą „maisto produktų psichopatams”
Nors tarp tamsiųjų asmenybės bruožų turinčių asmenų dažniausiai minima juoda kava, tyrimai atskleidė platesnį maisto produktų ir skonių, susijusių su psichopatiniais polinkiais, spektrą.
Tyrimai rodo, kad tamsios asmenybės yra susijusios ne tik su kava, bet ir su karčiomis daržovėmis, tokiomis kaip rukola, cikorija ir kiaulpienės. Nesaldus šokoladas, džinas, tonizuojantis vanduo ir greipfrutai taip pat dažnai įtraukiami į šį spektrą.
Tyrėjai pastebi, kad šie kartumo pomėgiai gali atspindėti ne tik skonį, bet ir platesnį pojūčių ieškojimą.
Šis ryšys neapsiriboja tik kartumu – kai kurie tyrimai rodo tamsios spalvos bruožų ir pomėgio aštriam maistui, kuris taip pat suteikia intensyvius pojūčius, sąsajas.
Skonio mokslas: Kaip smegenyse formuojasi maisto preferencijos?
Norint suprasti, kaip formuojasi skonio preferencijos, reikia ištirti sudėtingas neurologines sistemas, kurios valdo maisto suvokimą.
Skonis formuojasi sąveikaujant genetiniams polinkiams ir aplinkos poveikiui, todėl susiformuoja individualūs skonio profiliai.
Neurologiniu požiūriu skonio signalai iš skonio receptorių keliauja į smegenų skonio žievę, o amigdala ir prefrontalinė žievė apdoroja emocinius ir sprendimų priėmimo aspektus.
Individualūs šių nervinių takų skirtumai gali paaiškinti skirtingą karčiųjų, saldžiųjų ar umami skonių pasirinkimą.
Tyrimai rodo, kad tam tikros skonio preferencijos koreliuoja su asmenybės bruožais, įskaitant tuos, kurie siejami su psichopatiniais polinkiais, galimai dėl pojūčių paieškos elgesio ir atlygio apdorojimo mechanizmų skirtumų.
Ekspertų požiūriai: Ką psichologai sako apie išvadas
Psichologai, tyrinėjantys maisto pomėgių ir psichopatinių bruožų ryšį, išreiškė ir susižavėjimą, ir skepticizmą dėl naujausių išvadų.
Kolumbijos universiteto daktarė Marta Stanton (Martha Stanton) pažymi, kad „nors duomenys rodo statistinį reikšmingumą, turime atsargiai vertinti priežastinius ryšius„.
Panašiai ir teismo psichologas Džeimsas Vudvardas (James Woodward) pabrėžia, kad vien maisto pirmenybės nepakanka klinikinei diagnozei nustatyti.
Tačiau daktarė Elena Vasquez mano, kad kartaus skonio pirmenybė yra ypač įtikinama, nes ji atitinka ankstesnius antisocialių asmenybės bruožų turinčių asmenų pojūčių siekiančio elgesio tyrimus.
Dauguma ekspertų sutinka, kad šios išvados vertos tolesnio tyrimo, kartu įspėdami, kad mitybos įpročių nereikėtų naudoti kaip supaprastintų sudėtingų psichologinių būklių rodiklių.
Kasdienis poveikis: Ar turėtumėte susirūpinti savo maisto pasirinkimu?
Atskleidus galimą ryšį tarp maisto pasirinkimo ir psichopatinių bruožų, paprastam žmogui kyla klausimų apie savo mitybos įpročius.
Tačiau ekspertai perspėja, kad nereikėtų savęs diagnozuoti remiantis vien tik maisto pasirinkimu. Mėgavimasis karčiais maisto produktais, pavyzdžiui, juoda kava ar juoduoju šokoladu, savaime nereiškia psichopatinių polinkių.
Šios koreliacijos atspindi didelių populiacijų statistinius dėsningumus, o ne atskiras diagnostines priemones. Labai svarbus kontekstas – kultūrinė aplinka, auklėjimas ir susidūrimas su įvairiais maisto produktais – visa tai formuoja pomėgius nepriklausomai nuo asmenybės bruožų.
Mokslininkai pabrėžia, kad nuodugnus psichologinis įvertinimas, o ne maisto pomėgiai, yra vienintelis teisingas būdas nustatyti asmenybės sutrikimus ar su jais susijusius elgesio modelius.
Platesnis vaizdas: Kaip mityba atspindi asmenybę skirtingose kultūrose
Tyrėjai atrado ne tik pavienių sąsajų tarp maisto pasirinkimo ir psichopatinių bruožų, bet ir kultūrinių pirštų atspaudų, atspindinčių platesnius asmenybės modelius visame pasaulyje.
Tyrimai, atlikti įvairiose populiacijose, atskleidė nuoseklią koreliaciją tarp skonio preferencijų ir asmenybės dimensijų. Kolektyvistinėse visuomenėse dalijimasis bendrais patiekalais dažnai koreliuoja su aukštesniais sutariamumo rodikliais, o individualistinėse kultūrose pastebimas stipresnis ryšys tarp naujo maisto tyrinėjimo ir atvirumo bruožų.
Šios tarpkultūrinės išvados suteikia vertingą kontekstą interpretuojant vakarietiškus tamsesnių asmenybės bruožų ir maisto pasirinkimo tyrimus. Su psichopatiškais polinkiais siejamos karčios preferencijos Vakarų šalyse gali skirtingai pasireikšti kultūrose, kuriose kartūs maisto produktai turi apeiginę reikšmę arba gydomąją vertę.
