Kai pirmą kartą išbandžiau šį receptą, dar gyvenau bendrabutyje ir turėjau tik vieną puodą bei seną elektrinę viryklę. Kaimynė parodė, kaip jos mama ruošdavo sultis žiemai, ir aš pagalvojau – kodėl gi ne. Nuo tada praėjo dvidešimt metų, ir šis receptas tapo mano rudens ritualu.

Kiekvieną spalį, kai turguje atsiranda paskutiniai obuoliai ir krūvos morkų, žinau – atėjo laikas. Virtuvė kvepėja troškintais vaisiais, ant stalo rikiuojasi sterilizuoti stiklainiai, o aš jaučiuosi kaip vaikystėje, kai močiutė ruošdavo atsargas žiemai.

Kas šias sultis daro ypatingas

Per tuos dvidešimt metų supratau, kad sėkmė slypi ne ingredientuose – jie paprasti – o procese. Daugelis daro klaidą: ima sulčiaspaudę ir tikisi gauti tokias sultis, kokias perka parduotuvėje. Bet naminis variantas veikia kitaip.

Paslaptis – švelniai troškinti vaisius ir daržoves, kol jie visiškai suminkštės, tada išspausti per marlę. Taip gaunamas ne tirštas nektaras, o skaidrus, permatomas skystis su koncentruotu skoniu. Jis primena sirupą, kurį galima skiesti vandeniu pagal skonį arba naudoti kaip pagrindą kitiems gėrimams.

Kodėl būtent obuoliai ir morkos

Šis derinys nėra atsitiktinis. Obuoliai suteikia rūgštumą ir natūralų saldumą, morkos – aksominę tekstūrą ir tą ypatingą žemišką skonį, kuris primena vaikystės sultis iš stiklainio. Kartu jie sukuria tobulą balansą.

Citrinos sultys čia atlieka ne tik skonio, bet ir konservavimo funkciją – jos padeda išlaikyti ryškią spalvą ir pailgina laikymo laiką. O cukrus ne tik saldina, bet ir veikia kaip natūralus konservantas.

Receptas

Ingredientai

3 kg obuolių (tvirtos veislės, pvz., „Auksis” arba „Ligol”) 1 kg morkų 1,5 kg cukraus 3 l vandens 200 ml citrinos sulčių (apie 6–8 citrinų)

Instrukcijos

1. Obuolius nuplaukite, nulupkite, išimkite sėklų kapsules ir supjaustykite vienodais gabalėliais. Morkas nulupkite ir supjaustykite 2–3 cm gabalėliais.
2. Morkas sudėkite į didelį puodą su 1 litru vandens. Užvirinkite, sumažinkite ugnį ir troškinkite 20–25 minutes, kol morkos taps labai minkštos – turėtumėte lengvai jas sutrinti šaukštu.
3. Į puodą su morkomis sudėkite obuolius ir įpilkite likusius 2 litrus vandens. Vėl užvirinkite ir virkite dar 15–20 minučių, kol obuoliai visiškai suminkštės.
4. Nuimkite puodą nuo ugnies ir lengvai sutrinkite turinį bulvių trintuvu – ne iki tyrelės, o tik tiek, kad išsiskirtų kuo daugiau sulčių. Palikite 30–40 minučių pastovėti.
5. Didelį sietą išklokite dvigubu marlės sluoksniu ir uždėkite ant gilaus dubens. Supilkite virtą masę ir leiskite nusisunkti. Tada suimkite marlės kraštus ir gerai išspauskite, kad išgautumėte kuo daugiau skysčio. Minkštimą išmeskite arba panaudokite kitam tikslui.
6. Skaidrias sultis supilkite į švarų puodą. Įmaišykite cukrų ir citrinos sultis. Kaitinkite ant mažos ugnies, maišydami, kol cukrus visiškai ištirps. Nevirinkite – tik kaitinkite.
7. Padidinkite ugnį ir leiskite sulčių užvirti. Šaukštu nugriebkite putas, kurios kyla į paviršių – taip sultys bus skaidresnės. Virkite dar 2–3 minutes.
8. Karštą skystį iš karto pilkite į sterilizuotus stiklainius arba butelius, palikdami apie 1 cm erdvės viršuje. Iškart uždarykite.
9. Apverstus stiklainius palikite atvėsti kambario temperatūroje. Atvėstant galite išgirsti būdingą „klik” garsą – tai ženklas, kad stiklainis gerai užsisandarino.

Laikymas ir patiekimas

Tinkamai užsandarinti stiklainiai gali stovėti vėsioje, tamsioje spintoje visą žiemą ir net ilgiau. Atidarius laikykite šaldytuve ir sunaudokite per kelias savaites.

Prieš patiekiant sultis praskieskite vandeniu pagal skonį – paprastai maišau santykiu 1:2 arba 1:3. Galima skiesti ir gazuotu vandeniu, tada gaunasi puikus gaivinantis gėrimas. Žiemą mėgstu gerti šiek tiek pašildytas – jos nuostabiai šildo ir primena vaikystės skonius.

Patarimas iš patirties: prieš pradedant intensyviai vartoti, palikite sultis pabrandinti 3–5 dienas. Per tą laiką skoniai galutinai susibalansuoja, ir rezultatas būna dar geresnis.

Šis receptas lydėjo mane per visus gyvenimo etapus – nuo bendrabučio iki nuosavo namo. Ir kiekvieną rudenį, kai virtuvėje kyla tas pažįstamas aromatas, žinau, kad tradicija tęsiasi.