Kiekvieną vasarą sodininkai susiduria su ta pačia problema – kur dėti kalnus žolės nuopjovų, genėjimo atliekų ir nuvytusių lapų? Dauguma tiesiog išveža šias atliekas į konteinerius arba palieka pūti patvoryje. Tačiau būtent šiose „šiukšlėse” slypi tikras lobis, galintis paversti jūsų daržą derliaus rojumi.
Šis metodas nepareikalaus brangių priedų, sudėtingų įrenginių ar specialių žinių. Pakanka kelių paprastų žingsnių, ir po kelių savaičių turėsite natūralų, lėtai veikiantį dirvožemio priedą, kuris maitins augalus visą sezoną. Jūsų pomidorai, aguročiai ir gėlės augs taip, lyg būtų tręšiami profesionaliomis trąšomis – tik visiškai nemokamai.
Kas iš tiesų yra šis stebuklingas mišinys
Kalbame apie žaliąjį fermentą – paprastą, bet efektyvų būdą paversti šviežias žolės nuopjovas ir lapines atliekas maistingu dirvožemio priedu. Skirtingai nuo įprasto kompostavimo, šis metodas naudoja sandarų fermentavimą, kuris išsaugo daugiau azoto ir kitų vertingų medžiagų.
Procesas pagrįstas trimis principais: smulkinimu, drėgmės palaikymu ir sandariu laikymu. Tokiomis sąlygomis medžiaga skaidosi greičiau ir kontroliuojamiau nei atvirame komposte. Galutinis produktas nuosekliai tiekia azotą, fosforą, kalį ir mikroelementus, kartu gerindamas dirvožemio struktūrą ir gebą sulaikyti drėgmę.
Ko jums prireiks
Pagrindinės medžiagos yra paprastos: šviežios žolės nuopjovos, lapinės sodo atliekos ir smulkūs genėjimo likučiai. Svarbu vengti sergančių augalų arba subrendusių sėklų – jos gali išlikti gyvybingos ir vėliau sudygti jūsų lysvėse.
Iš įrankių pravers tvirta brezentinė danga arba sandariai uždaromas kibiras, aštrios žirklės smulkinimui ir šakė ar aeracijos įrankis vartymui. Laistymo skardinė padės palaikyti tinkamą drėgmę. Pirštinės ir kaukė apsaugos rankas bei kvėpavimo takus nuo dulkių ir sporų.
Papildomai galite įsigyti komposto termometrą temperatūros stebėjimui – tai padės tiksliau nustatyti, kada procesas baigtas.
Receptas: kaip paruošti per 6–12 savaičių
Geriausias laikas pradėti – vidurinis pavasaris arba ankstyva vasara, kai žolė auga sparčiausiai ir medžiagos netrūksta.
Paimkite maždaug kilogramą susmulkintų žalių medžiagų ir sumaišykite su sauja paprastos sodininkystės dirvos arba baigto komposto. Tai įneš naudingų mikroorganizmų, kurie paspartins skaidymąsi. Sudrėkinkite mišinį iki drėgnos kempinės konsistencijos – medžiaga turi būti šlapia, bet ne permirkusi.
Supakuokite viską į sandarų kibirą arba statinę ir tvirtai uždarykite. Kas 3–4 dienas trumpam atidarykite indą, kad išleistumėte susikaupusias dujas, ir vėl sandariai uždarykite. Šiluma ir silpnas raugėtas kvapas rodo, kad fermentacija vyksta sėkmingai.
Po šešių–dvylikos savaičių mišinys bus pusiau stabilus ir paruoštas naudojimui.
Kaip atpažinti, kad fermentas paruoštas
Prieš naudodami patikrinkite keletą požymių. Tekstūra turi būti tamsi, trupanti, be atpažįstamų žolių stiebų. Kvapas – žemiškas, primenantis miško paklotę, ne aštrus ar amoniako panašus.
Temperatūra turėtų nusistovėti aplinkos lygyje – jei mišinys vis dar šiltas, fermentacija tęsiasi. Norint įsitikinti galutinai, galite atlikti paprastą daigumo testą: pasėkite kelias sėklas į nedidelį mėginio kiekį ir stebėkite, ar jos normaliai sudygsta. Jei augalai vystosi sveikai, fermentas saugus naudoti.
Kaip teisingai panaudoti sode
Paruoštą fermentą lengvai įterpkite į viršutinį dirvožemio sluoksnį – pakanka 2–5 cm storio. Galite maišyti ir su vazonų substratu, pridėdami apie 10–20 procentų tūrio.
Po užtepimo gerai paliekite ir stebėkite augalų reakciją. Jei lapai tampa pernelyg tamsiai žali arba augalai ima „riebėti” be vaisių, sumažinkite kiekį. Kiekvienas dirvožemis ir augalas šiek tiek skiriasi, todėl pirmuosius kartus verta būti atsargesniems.
Ką daryti, jei kažkas nepavyksta
Aitrus kvapas dažniausiai rodo, kad trūksta deguonies arba yra per daug žalių medžiagų. Pridėkite pūstų rudųjų medžiagų – sausų lapų ar šiaudų, gerai išmaišykite ir pasirūpinkite tinkama drėgme.
Musės praneša apie atvirą šlapią medžiagą. Uždenkite paviršių storesniu sausų medžiagų ar baigto komposto sluoksniu.
Lėtas skaidymasis kyla dėl per didelio suspaudimo, žemos temperatūros arba medžiagų disbalanso. Susmulkinkite medžiagas dar labiau, reguliariai apverskite ir perkelkite į šiltesnę vietą.
Visada dirbkite su pirštinėmis, neužtepkite žalio fermento tiesiai ant valgomų augalų dalių ir kruopščiai plaukite rankas po darbo. Šie paprasti atsargumo veiksmai užtikrins saugų ir malonų sodininkavimą.
