Kaimyno senelis mirė būdamas 97 metų. Rūkė visą gyvenimą, valgė lašinius, sportavo tik eidamas į daržą. Visi sakė: „Matai, genai lemia.”
Bet ar tikrai? Paklausiau genetiko Manto, ką rodo mokslas.
„Pusė tiesos. Bet tik pusė,” – atsakė jis.
50 procentų – genetika, 50 – gyvenimo būdas
Mantas paaiškino, ką rado tyrėjai:
„Analizuodami šimtamečius, mokslininkai nustatė, kad genetika lemia maždaug 50 procentų gyvenimo trukmės. Likusi pusė – aplinka ir gyvenimo būdas,” – sakė jis.
„Tai mano senelis tikrai turėjo gerus genus?” – paklausiau.
„Galbūt. Tyrimai rodo, kad apie pusė tirtų šimtamečių buvo rūkę, pusė turėjo antsvorio. Tai rodo, kad kai kurie žmonės turi genetinę apsaugą,” – atsakė genetikas.
Tyrimas publikuotas žurnale „Science” ir sukėlė daug diskusijų.
Reti genai, kurie apsaugo
Mantas papasakojo apie konkrečius mechanizmus:
„Kai kurie žmonės turi retus genetinius variantus, kurie suteikia atsparumą pagrindinėms ligoms – vėžiui, Alzheimeriui, širdies ligoms,” – paaiškino jis.
„Kaip jie veikia?” – paklausiau.
„Slopina hormoninius signalus, kurie skatina perteklinį ląstelių augimą. Lėtina ląstelinį senėjimą. Tai tarsi įmontuota apsauga,” – atsakė Mantas.
Jis pridūrė, kad šie variantai labai reti – dauguma žmonių jų neturi.
Kodėl nereikėtų tikėtis stebuklo
Mantas perspėjo:
„Problema ta, kad daugelis žmonių mato tokius šimtamečius ir galvoja: ‘Jei jis galėjo rūkyti ir gyventi iki 100 – aš irgi galiu.’ Tai pavojinga logika,” – sakė jis.
„Kodėl?” – paklausiau.
„Nes tu nežinai, ar turi tuos apsauginius genus. Dauguma žmonių jų neturi. Jiems rūkymas ir nesveika mityba tikrai sutrumpina gyvenimą,” – atsakė genetikas.
Jis pabrėžė, kad genetinė loterija – ne priežastis rizikuoti.
Vaistai, kurie imituoja genus
Mantas paminėjo įdomią tyrimo kryptį:
„Mokslininkai bando sukurti vaistus, kurie imituotų ilgaamžiškumo genų poveikį. Metforminas, kai kurie diabeto vaistai – jie tiriami dėl senėjimą lėtinančių savybių,” – paaiškino jis.
„Tai ateityje galėsime ‘nusipirkti’ ilgaamžiškumą?” – paklausiau.
„Gal. Bet kol kas tai eksperimentai. O tuo tarpu – sveika gyvensena išlieka geriausia strategija tiems, kurie neturi genetinių privalumų,” – atsakė Mantas.
Ką daryti praktiškai
Mantas davė aiškų patarimą:
„Nelauk genetinės loterijos. Judėk, valgyk sveikai, nerūkyk. Tai padidins tavo šansus sulaukti senatvės nepriklausomai nuo genų,” – sakė jis.
„O jei turiu gerus genus – sužinosiu?” – paklausiau.
„Tikriausiai ne iš anksto. Bet jei gyveni sveikai – genai tik pridės prie naudos. Jei gyveni nesveikai – net geri genai gali neapsaugoti,” – atsakė genetikas.
Tą vakarą papasakojau žmonai apie pokalbį.
„Tai tavo senelis tiesiog laimėjo genetinę loteriją?” – paklausė ji.
„Galbūt. Bet mes nežinome, ar mums taip pasisekė. Todėl geriau gyventi taip, lyg nepasisekė,” – atsakiau.
Ji linktelėjo: „Protinga.”
Dabar, kai kas nors sako „mano senelis rūkė ir gyveno iki 90″, prisimenu Manto žodžius: tai nereiškia, kad tau taip pat pasiseks.





