Kaimyno senelis mirė būdamas 97 metų. Rūkė visą gyvenimą, valgė lašinius, sportavo tik eidamas į daržą. Visi sakė: „Matai, genai lemia.”

Bet ar tikrai? Paklausiau genetiko Manto, ką rodo mokslas.

„Pusė tiesos. Bet tik pusė,” – atsakė jis.

50 procentų – genetika, 50 – gyvenimo būdas

Mantas paaiškino, ką rado tyrėjai:

„Analizuodami šimtamečius, mokslininkai nustatė, kad genetika lemia maždaug 50 procentų gyvenimo trukmės. Likusi pusė – aplinka ir gyvenimo būdas,” – sakė jis.

„Tai mano senelis tikrai turėjo gerus genus?” – paklausiau.

„Galbūt. Tyrimai rodo, kad apie pusė tirtų šimtamečių buvo rūkę, pusė turėjo antsvorio. Tai rodo, kad kai kurie žmonės turi genetinę apsaugą,” – atsakė genetikas.

Tyrimas publikuotas žurnale „Science” ir sukėlė daug diskusijų.

Reti genai, kurie apsaugo

Mantas papasakojo apie konkrečius mechanizmus:

„Kai kurie žmonės turi retus genetinius variantus, kurie suteikia atsparumą pagrindinėms ligoms – vėžiui, Alzheimeriui, širdies ligoms,” – paaiškino jis.

„Kaip jie veikia?” – paklausiau.

„Slopina hormoninius signalus, kurie skatina perteklinį ląstelių augimą. Lėtina ląstelinį senėjimą. Tai tarsi įmontuota apsauga,” – atsakė Mantas.

Jis pridūrė, kad šie variantai labai reti – dauguma žmonių jų neturi.

Kodėl nereikėtų tikėtis stebuklo

Mantas perspėjo:

„Problema ta, kad daugelis žmonių mato tokius šimtamečius ir galvoja: ‘Jei jis galėjo rūkyti ir gyventi iki 100 – aš irgi galiu.’ Tai pavojinga logika,” – sakė jis.

„Kodėl?” – paklausiau.

„Nes tu nežinai, ar turi tuos apsauginius genus. Dauguma žmonių jų neturi. Jiems rūkymas ir nesveika mityba tikrai sutrumpina gyvenimą,” – atsakė genetikas.

Jis pabrėžė, kad genetinė loterija – ne priežastis rizikuoti.

Vaistai, kurie imituoja genus

Mantas paminėjo įdomią tyrimo kryptį:

„Mokslininkai bando sukurti vaistus, kurie imituotų ilgaamžiškumo genų poveikį. Metforminas, kai kurie diabeto vaistai – jie tiriami dėl senėjimą lėtinančių savybių,” – paaiškino jis.

„Tai ateityje galėsime ‘nusipirkti’ ilgaamžiškumą?” – paklausiau.

„Gal. Bet kol kas tai eksperimentai. O tuo tarpu – sveika gyvensena išlieka geriausia strategija tiems, kurie neturi genetinių privalumų,” – atsakė Mantas.

Ką daryti praktiškai

Mantas davė aiškų patarimą:

„Nelauk genetinės loterijos. Judėk, valgyk sveikai, nerūkyk. Tai padidins tavo šansus sulaukti senatvės nepriklausomai nuo genų,” – sakė jis.

„O jei turiu gerus genus – sužinosiu?” – paklausiau.

„Tikriausiai ne iš anksto. Bet jei gyveni sveikai – genai tik pridės prie naudos. Jei gyveni nesveikai – net geri genai gali neapsaugoti,” – atsakė genetikas.

Tą vakarą papasakojau žmonai apie pokalbį.

„Tai tavo senelis tiesiog laimėjo genetinę loteriją?” – paklausė ji.

„Galbūt. Bet mes nežinome, ar mums taip pasisekė. Todėl geriau gyventi taip, lyg nepasisekė,” – atsakiau.

Ji linktelėjo: „Protinga.”

Dabar, kai kas nors sako „mano senelis rūkė ir gyveno iki 90″, prisimenu Manto žodžius: tai nereiškia, kad tau taip pat pasiseks.