Daugelis šeimininkių nesusimąsto apie pavojų, kurį kelia įbrėžta nelipni keptuvė. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai atskleidžia nerimą keliančius faktus: pažeista tefloninė danga gali išskirti mikroskopines daleles, kurios patenka tiesiai į maistą ir kvėpavimo takus. Ypač didelį pavojų tai kelia vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Kodėl įbrėžta nelipni keptuvė – ne tik estetinė problema
Kai tefloninė danga pradeda lupti ar įbrėžiama, ji virsta tikru rizikos šaltiniu. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad net vienas įbrėžimas gali išskirti šimtus mikroskopinių dalelių kaitinant keptuvę ir ruošiant maistą.
Šios dalelės yra tokios mažos, kad lengvai patenka į plaučius kvėpuojant virtuvės garais. Be to, jos užteršia patį maistą, kurį vėliau suvalgome. Polimerinės medžiagos, iš kurių pagaminta nelipni danga, nėra skirtos žmogaus organizmui.
Problema ta, kad daugelis žmonių tęsia šių keptuvių naudojimą, manydami, kad keli įbrėžimai – tik kosmetinis defektas. Deja, tai ne tiesa.
Kiek dalelių išsiskiria iš įbrėžtos keptuvės
Mokslininkai, naudodami Raman spektroskopijos metodą, ištyrė įbrėžtų nelipnių keptuvių elgesį kaitinant. Rezultatai netikėti: vienas įbrėžimas gali išskirti apie tūkstantį mikroskopinių dalelių, o stipriai pažeistas paviršius – dešimtis tūkstančių.
Kuo daugiau įbrėžimų, tuo didesnė emisija. Tai reiškia, kad kuo ilgiau naudojate pažeistą keptuvę, tuo daugiau kenksmingų medžiagų patenka į jūsų organizmą.
Ypač pavojinga tai tampa šeimose, kuriose auga maži vaikai ar gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Jų organizmai jautresni tokioms medžiagoms, o poveikis gali pasireikšti net po ilgo laiko.
Kodėl vaikai ir pensininkai – didžiausios rizikos grupė
Maži vaikai intensyviai auga, jų ląstelės dalijasi sparčiau, todėl jie jautresni bet kokioms svetimoms medžiagoms. Mikroskopinės dalelės gali sutrikdyti natūralius organizmo procesus.
Vyresnio amžiaus žmonių organizmas taip pat pažeidžiamesnis – imuninė sistema silpnesnė, o kvėpavimo takai jautresni dirginimui. Kas gali atrodyti kaip nekaltas įbrėžimas ant keptuvės, jiems tampa realiu sveikatos pavojumi.
Deja, daugelis šeimų nekreipia dėmesio į keptuvių būklę, nors tai turėtų būti prioritetas ruošiant maistą pažeidžiamiems šeimos nariams.
Kaip apsaugoti save ir artimuosius
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – reguliariai tikrinti virtuvės reikmenų būklę. Jei keptuvėje matote įbrėžimus, lupimąsi ar dangos defektus – neabejodami ją išmeskite.
Štai kelios praktinės apsaugos priemonės:
Pasirinkite saugesnę alternatyvą. Nerūdijančio plieno ar ketaus keptuvės daug ilgaamžiškesnės ir nekelia tokio pavojų. Nors jos gali būti šiek tiek sunkesnės naudoti, sveikatos apsauga svarbesnė.
Naudokite medinius ar silikoninės įrankius. Metaliniai šaukštai ir mentės greičiau įbrėžia nelipnę dangą. Virtuvės įrankiai iš medžio ar silikono švelniau elgiasi su paviršiumi.
Venkite aukštos temperatūros. Per stiprus kaitinimas padidina dalelių išsiskyrimą net iš nesugadintos keptuvės. Vidutinė ugnis – saugesnė alternatyva.
Švelniai valykite. Šiurkštūs šveistukiai ar abrazyvūs plovikliai greitina dangos nusidėvėjimą. Naudokite minkštus buretėlius ir švelnius plovimo skysčius.
Kada laikas keisti keptuvę
Jei keptuvė pradeda netolygiai kaitinti maistą, dangos spalva keičiasi arba matote bet kokius paviršiaus defektus – laikas atsisveikinti. Geriau investuoti į naują, kokybišką virtuvės reikmenį, nei rizikuoti šeimos sveikata.
Specialistai rekomenduoja nelipnes keptuves keisti kas 2–3 metus, net jei jos atrodo nepažeistos. Intensyvus naudojimas neišvengiamai daro žalą dangai, net jei tai nematoma akimi.
Šeimose su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis ši taisyklė turėtų būti dar griežtesnė – geriau pakeisti anksčiau nei vėliau.
Ką daryti su sena keptuve
Įbrėžtos keptuvės negalima perduoti kitiems ar atiduoti labdarai. Tai ne dovana, o potencialus pavojus sveikatai. Atsakingiausias sprendimas – ją utilizuoti pagal vietinių atliekų tvarkymo taisykles.
Daugelyje savivaldybių veikia specialios metalinių gaminių surinkimo vietos. Ten sena keptuvė bus perdirbta saugiai, nekeliant pavojaus aplinkai ar žmonėms.
