Atėjau pas dermatologę dėl nuolat sausų, skilinėjančių rankų. Galvojau, kad problema – žiema arba netinkamas kremas. Bet ji pažiūrėjo į odą, paklausė: „Kiek kartų per dieną plaunate rankas antibakteriniu muilu?” Kai atsakiau, kad bent dešimt, ji tik linktelėjo galvą.

„Štai jūsų problema,” – pasakė ji. „Jūs per švari.”

Pirma pagalvojau, kad ji juokauja. Bet per kitas kelias minutes išgirdau kažką, kas visiškai pakeitė mano požiūrį į higieną.

Kodėl per didelis švarumas kenkia

Gydytoja paaiškino, kad ant mūsų odos gyvena milijardai bakterijų – ir dauguma jų yra naudingos. Jos sudaro apsauginį barjerą, kuris neleidžia kenksmingoms bakterijoms įsikurti, reguliuoja odos pH ir palaiko drėgmę.

Kai plauname rankas antibakteriniu muilu dešimt kartų per dieną, sunaikinome ne tik blogas bakterijas, bet ir gerąsias. Oda lieka be apsaugos – sausa, jautri, lengvai pažeidžiama.

Be to, kai kurios antibakterinės medžiagos, pavyzdžiui, triklosanas, gali trikdyti hormonų pusiausvyrą ir skatinti atsparumą antibiotikams. Tai reiškia, kad ilgainiui tos pačios bakterijos, kurias bandome sunaikinti, tampa stipresnės ir sunkiau nugalimos.

Higienos hipotezė – kas tai?

Gydytoja paminėjo terminą, kurio niekada nebuvau girdėjusi – „higienos hipotezė”.

Tai mokslinė teorija, teigianti, kad per sterili aplinka vaikystėje trukdo imuninei sistemai tinkamai išsivystyti. Kai organizmas nesusiduria su pakankamai mikrobų, jis neišmoksta atskirti, kas pavojinga, o kas ne.

Rezultatas – imuninė sistema pradeda reaguoti į nekenksmingus dalykus: žiedadulkes, maisto produktus, gyvūnų plaukus. Taip atsiranda alergijos ir autoimuninės ligos, kurios pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai daugėja išsivysčiusiose šalyse.

Tai nereiškia, kad reikia nustoti plautis. Bet reiškia, kad perdėtas sterilumas gali pakenkti labiau nei padėti.

Ką pakeičiau savo įpročiuose

Po to pokalbio su gydytoja visiškai peržiūrėjau savo higienos rutiną.

Antibakterinį muilą pakeičiau švelniai, pH subalansuotu prausikliu. Rankas plaunuosi tik tada, kai tikrai reikia – po tualeto, prieš valgant, grįžus iš lauko. Ne dešimt kartų, o gal penkis.

Prausiuosi rečiau – ne kasdien, o du–tris kartus per savaitę, kaip rekomenduoja dermatologai daugumai žmonių su sausomu odos tipu. Plaukus plaunuosi dar rečiau – taip išsaugau natūralius aliejus ir galvos odos mikrobiotą.

Ir kas įdomiausia – rankų sausa ir skilinėjimas dingo per porą savaičių. Oda pati atsistatė, kai nustojau ją nuolat „gydyti”.

Protinga higiena – ne purvinas gyvenimas

Gydytoja pabrėžė, kad tai nėra kvietimas nustoti praustis. Tai kvietimas į „protingą higieną” – selektyvų valymą, kuris taiko realias grėsmes, bet nesunaikina apsauginės floros.

Praustis, kai tikrai reikia. Naudoti švelnius prausiklius. Vengti antibakterinių produktų kasdieniam naudojimui. Leisti odai išlaikyti savo natūralų balansą.

Dabar, kai matau reklamą apie „sunaikina 99,9% bakterijų”, pagalvoju apie tą 99,9%, kurie buvo mano draugai, ne priešai.