Grįžau po mėnesio kelionės ir mano katė sekė mane iš pėdų tris dienas. Kur einu – ji iš paskos. Kur sėdu – ji ant kelių. Visada galvojau, kad katės prisiriša prie namų, ne prie žmonių.
Klydau.
„Katės prisiriša kitaip nei šunys, bet ne mažiau stipriai,” – aiškina veterinarė etologė. – „Šuo suvokia jus kaip būrio lyderį. Katė – kaip pasirinktą partnerį. Skirtumas milžiniškas.”
Kai kurie gyvūnai prisiriša taip stipriai, kad tai keičia visą jų gyvenimą. Ir mūsų atsakomybė didesnė, nei įsivaizdavome.
Kaip skirtingos rūšys formuoja prisirišimą
Šunys veikia per būrio hierarchiją – jie mato jus kaip alfa lyderį. Katės renkasi teritoriją ir žmogų – jų ištikimybė yra selektyvi, bet kai suteikiama, labai gili.
„2013 metais Italijoje katinas vardu Toldo kasdien lankė savo mirusios šeimininkės kapą,” – pasakoja veterinarė. – „Tai ne šiaip istorija – tai iliustruoja, kokio lygio prisirišimą katės gali formuoti.”
Mano kaimynė Dalia, 58 metų, turėjo katiną, kuris po jos vyro mirties mėnesį gulėjo ant jo lovos pusės. „Galvojau, kad katės nejunta,” – prisipažino ji. – „Dabar žinau, kad junta, tik kitaip parodo.”
Arkliai prisimena dešimtmečiais, varnos – visą gyvenimą
Žirgai formuoja bandos atminties ryšius, kurie išlieka visą gyvenimą. Tyrimas žurnale Animal Behaviour patvirtino: gerai išmokyti arkliai numato savininko norus ir formuoja gilų neurologinį prisirišimą.
„Kai kurios jojimo veislės prisiriša tik prie vieno žmogaus,” – sako veterinarė. – „Parduoti tokį arklį – beveik neįmanoma. Jis tiesiog atsisako bendradarbiauti su nauju savininku.”
O varnos ir kiti varniniai paukščiai eina dar toliau – jie formuoja porinį ryšį su žmogumi. Traktuoja jį kaip partnerį, ne kaip šeimininką.
Mano draugas Gediminas, 49 metų, augino varną penkiolika metų. „Ji pavydi mano žmonai,” – juokėsi jis. – „Kai žmona prieina per arti, varna įspėjamai klykia. Tai ne augintinis – tai santykiai.”
Ką tai reiškia mums, savininkams
Prisirišimas, kurį formuoja šie gyvūnai, yra negrįžtamas. Varniniai paukščiai, atiduoti naujam savininkui, dažnai miršta per kelis mėnesius nuo streso. Vieno savininko arkliai atsisako dirbti su kitais žmonėmis.
„Prieš įsigydami tokį gyvūną, turite suprasti – tai visam gyvenimui,” – įspėja veterinarė. – „Ne jūsų gyvenimui – jo gyvenimui. Ir jūsų atsakomybė neturi pabaigos.”
Mano katė dabar turi septyniolika metų. Kai pagalvoju apie ateitį, žinau – ji pasirinko mane. Ir aš pasirinkau ją. Kai kurie ryšiai tiesiog tokie – be išlygų, be atgalinės eigos.
Mano draugė Audra, 52 metų, turi arklį jau penkiolika metų. „Kai kas klausia, kodėl neparduodu – juk nebejoju tiek,” – pasakojo ji. – „Bet kaip parduosi gyvūną, kuris tave atpažįsta iš šimto metrų ir bėga pasitikti? Tai ne turtas – tai šeima.”
Kai gyvūnas tave pasirenka, tai nėra šiaip emocija. Tai įsipareigojimas abiem kryptimis.
