Miestiečiai susiduria su gerokai didesne penkių pagrindinių psichikos sveikatos sutrikimų rizika . Tyrimai rodo, kad miesto gyventojai 21 proc. dažniau patiria nerimo sutrikimų, 40 proc. dažniau serga depresija, dažniau piktnaudžiauja psichoaktyviosiomis medžiagomis, dažniau serga šizofrenija ir dažniau nei kaimo gyventojai patiria su stresu susijusių sutrikimų. Prie to prisideda šie veiksniai: jutiminė perkrova, ribotos galimybės bendrauti su gamta, socialinė izoliacija, nepaisant artumo su kitais žmonėmis, ir nuolatinis aplinkos stresas. Šių miestui būdingų psichikos sveikatos problemų supratimas yra pirmas žingsnis kuriant veiksmingas įveikos strategijas.
Nerimo sutrikimai: Kai per didelė miesto stimuliacija ima viršų
Miesto gyvenimo kakofonija– nuolatinis eismo triukšmas, perpildytos viešosios erdvės, reklamos ir ekranai – sukuria aplinką, kurioje nerimo sutrikimai pasireiškia dažniau nei kaimo vietovėse.
Tyrimai rodo, kad miesto gyventojai 21 % dažniau patiria nerimo sutrikimų nei kaimo gyventojai. Prie to prisideda šie veiksniai: jutiminė perkrova, ribotos galimybės patekti į natūralią aplinką ir socialinis stresas, kylantis dėl didelio gyventojų tankumo.
Miesto gyventojai dažnai būna itin budrūs, nes taip prisitaiko prie nenuspėjamos miesto aplinkos. Tokia ilgalaikė reakcija į stresą gali sukelti generalizuotą nerimo sutrikimą, panikos priepuolius ir socialinį nerimą – būkles, reikalaujančias specialių gydymo metodų miesto psichikos sveikatos priežiūros sistemose.
Depresija: Milijonų žmonių vienatvės paradoksas
Nors nerimo sutrikimai pasireiškia per didele miesto stimuliacija, depresija atsiranda dėl iš pirmo žvilgsnio prieštaringo reiškinio: gilios izoliacijos, nepaisant nuolatinio bendravimo su kitais žmonėmis.
Tyrimai rodo, kad miesto gyventojai susiduria su 40 % didesne depresijos rizika, palyginti su kaimo gyventojais. Miesto gyventojai dažnai bendrauja paviršutiniškai, be prasmingo ryšio, todėl atsiranda emocinė tuštuma, kuri gilina depresijos simptomus.
Šią problemą dar labiau apsunkina aplinkos veiksniai – ribotos žaliosios erdvės, finansinis spaudimas ir būsto neužtikrintumas – visa tai prisideda prie depresijos miestuose.
Nuolatinis socialinis lyginimas miestuose taip pat sukelia nepilnavertiškumo jausmą, nes žmonės, matydami akivaizdžią kitų sėkmę, sustiprina depresines mintis, kurias psichologai vadina „miesto socialinio lyginimo sindromu”.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai: Bėgimas nuo miesto realybės
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai: Bėgimas nuo miesto realybės
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai yra didelė psichikos sveikatos problema miesto aplinkoje, kur gyventojai griebiasi alkoholio, narkotikų ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų, kad įveiktų su miestu susijusį stresą.
Tyrimai rodo, kad didmiesčiuose piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis paplitimas yra didesnis nei kaimo vietovėse ir dažnai siejamas su didesniu prieinamumu, socialiniu spaudimu ir greitu gyvenimo būdu, būdingu miestams. Miestų gyventojai, patiriantys nuolatinį stresą, socialinę izoliaciją ar ekonominius sunkumus, gali savarankiškai vartoti narkotines medžiagas, kad išvengtų psichologinio streso.
Gydymo centrų artumas miestuose yra privalumas sveikstant, tačiau stigma ir socioekonominės kliūtys dažnai neleidžia asmenims pasinaudoti prieinama pagalba, todėl susidaro nerimą keliantis priklausomybės ciklas, darantis poveikį bendruomenės sveikatai.
Šizofrenija ir psichozė: Miestų aplinkos ryšys
Tyrimai nuolat rodo ryškų ryšį tarp gyvenimo mieste ir didesnio sergamumo šizofrenija ir psichoziniais sutrikimais, o miestuose gimusių ar užaugusių asmenų rizikos profilis yra gerokai didesnis nei jų bendraamžių kaime.
Tyrimai rodo, kad šį ryšį lemia keli aplinkos veiksniai, įskaitant didesnį gyventojų tankumą, didesnę socialinę įtampą ir mažesnį natūralios aplinkos prieinamumą. Nuolatinė stimuliacija ir jutiminė perkrova, būdinga miestų aplinkai, gali sukelti psichologinį polinkį turinčių asmenų pažeidžiamumą.
Be to, socialinė izoliacija, nepaisant fizinio artumo su kitais žmonėmis, sukuria paradoksalią miesto patirtį, kuri gali prisidėti prie psichozės išsivystymo. Šią riziką dar labiau didina aplinkos teršalų poveikis ir miego režimo sutrikimai dėl šviesos ir triukšmo taršos.
Su stresu susiję sutrikimai: Lėtinio miesto spaudimo įveikimas
Miestų aplinkoje gyventojai dažnai susiduria su daugybe tarpusavyje susijusių stresorių, kurie pasireiškia įvairiomis su stresu susijusiomis ligomis, įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, prisitaikymo sutrikimus ir potrauminio streso sutrikimą.
Miesto gyventojai kasdien susiduria su tokiais iššūkiais kaip triukšmas, perpildymas ir transporto sunkumai, kurie sukelia nuolatines fiziologines reakcijas į stresą. Tyrimai rodo, kad miestuose gyvenantiems žmonėms, susiduriantiems su būsto neužtikrintumu, finansiniu spaudimu ir sensorine perkrova, nuolat didėja kortizolio kiekis.
Apsauginiai veiksniai yra galimybė naudotis žaliosiomis erdvėmis, stiprūs socialiniai tinklai ir psichikos sveikatos paslaugos. Miestai, kuriuose įdiegta streso mažinimo infrastruktūra– ramios zonos, bendruomenės sodai ir prieinamos konsultacijos – praneša apie geresnius gyventojų rezultatus. Sąmoningumo praktika ir reguliarūs fiziniai pratimai individualiai apsaugo nuo streso miestuose.
