Gydytojai patvirtina, kad vaistažolių arbatos prisideda prie ilgaamžiškumo dėl polifenolių ir antioksidantų, kurie kovoja su oksidaciniu stresu. Žalioji arbata aktyvina ilgaamžiškumo genus, o ramunėlės atkuria ląstelių DNR. Imbieras mažina lėtinį uždegimą, hibiskus gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, o ciberžolė stiprina mitochondrijų funkciją. Virimo būdai daro didelę įtaką vaistiniam poveikiui. Tyrimai rodo, kad nuoseklus 2-3 puodelių vartojimas per dieną susijęs su mažesniu telomerų trumpėjimu ir ląstelių apsauga. Šių senovinių priemonių mokslas ir toliau atskleidžia daug žadančius kelius, kaip prailginti sveiko gyvenimo trukmę.
Mokslas apie vaistažolių arbatos senėjimą mažinančias savybes
Nors daugybė teiginių apie vaistažolių arbatos naudą sveikatai sklando jau šimtmečius, šiuolaikiniais moksliniais tyrimais pradėta tvirtinti, kad šie augaliniai užpilai pasižymi tam tikromis senėjimą mažinančiomis savybėmis.
Tyrimai atskleidė, kad daugelyje vaistažolių arbatų yra polifenolių ir antioksidantų, kurie kovoja su oksidaciniu stresu– pagrindiniu ląstelių senėjimo veiksniu. Šie junginiai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir DNR. Tyrimai rodo, kad tam tikrose rūšyse, pavyzdžiui, žaliojoje arbatoje, yra katechinų, kurie gali reguliuoti telomerų ilgį, ląstelių senėjimo žymenis.
Be to, tam tikri vaistažolių užpilai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, kurios gali sušvelninti su amžiumi susijusius uždegimus. Įrodyta, kad ramunėlių, imbiero ir ciberžolės arbatose esantys augalų junginiai slopina uždegimą, susijusį su priešlaikiniu senėjimu.
Penkios vaistažolių arbatos, kurių nauda ilgaamžiškumui įrodyta
Toliau pateiktos penkios vaistažolių arbatos, kurių ilgaamžiškumą skatinančios savybės sulaukė svarbaus mokslinio pagrindimo, kiekviena iš jų pasižymi skirtingomis biocheminėmis savybėmis, galinčiomis pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti sveikatos būklę.
Žaliojoje arbatoje yra katechinų, kurie aktyvina ilgaamžiškumo genus ir mažina oksidacinę žalą. Ramunėlių arbatoje yra apigenino, kuris atkuria ląstelių DNR ir gerina miego kokybę. Imbiero arbatoje esantys gingeroliai mažina lėtinį uždegimą, susijusį su su amžiumi susijusiomis ligomis.
Ibisų arbata veiksmingai mažina kraujospūdį ir gerina lipidų profilį, mažina mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Ciberžolės arbata suteikia kurkumino, kuris moduliuoja daugiau kaip 700 genų, suaktyvina telomerazės fermentus, atstatančius telomerus, ir pagerina mitochondrijų funkciją – visi gyvybiškai svarbūs ląstelių senėjimo prevencijos veiksniai.
Kaip virimo būdai veikia vaistinį stiprumą
Tinkami virimo būdai daro didelę įtaką vaistažolių arbatų gydomajam poveikiui, nes lemia biologiškai aktyvių junginių, kurie galiausiai patenka į kraują, koncentraciją. Labai svarbi vandens temperatūra – švelnioms žolelėms, pavyzdžiui, ramunėlėms, reikia žemesnės temperatūros (79-85 °C), o stiprioms žolelėms, pavyzdžiui, imbierui, naudingas verdantis vanduo (100 °C).
Mirkymo trukmė labai skiriasi: žaliajai arbatai užtenka 1-3 minučių, kad išvengtumėte kartumo, o šaknims ir žievėms reikia 10-20 minučių, kad jos būtų visiškai ekstrahuotos. Naudojant uždengtus indus išsaugomi lakūs eteriniai aliejai, kurie priešingu atveju išgaruotų.
Vandens ir žolelių santykis taip pat turi įtakos stiprumui – stipresniems vaistiniams užpilams paprastai naudojami 2 valgomieji šaukštai puodeliui, o ne standartinis 1 arbatinis šaukštelis.
Ilgaamžiškumo ekspertų rekomenduojami kasdienio vartojimo būdai
Ilgaamžiškumo ekspertai rekomenduoja konkrečius kasdienio vaistažolių arbatos vartojimo modelius, kurie optimizuoja naudą sveikatai ir kartu užkerta kelią galimam neigiamam per didelio vartojimo poveikiui.
Dauguma specialistų siūlo per dieną išgerti 2-3 puodelius įvairių žolelių arbatų – paprastai vieną puodelį ryte (dažnai imbiero arba žaliosios arbatos medžiagų apykaitai palaikyti), vieną popiet (adaptogeninių žolelių, pvz., šventojo baziliko) ir vieną prieš miegą (raminamųjų ramunėlių arba valerijono). Dr. Li iš Harvardo medicinos mokyklos pabrėžia, kad, siekiant maksimaliai padidinti naudingųjų junginių įsisavinimą, reikia vartoti bent 30 minučių po valgio.
Tyrimai rodo, kad nuoseklus kasdienis vartojimas, o ne atsitiktinis, duoda didesnę bendrą naudą ląstelių apsaugai ir uždegimo mažinimui.
Klinikiniai tyrimai: Arbatos poveikio ląstelių sveikatai matavimas
Naujausi laboratoriniai tyrimai pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip vaistažolių arbatos veikia žmogaus ląsteles molekuliniu lygmeniu. Žurnale „Journal of Nutritional Biochemistry” paskelbti tyrimai rodo, kad žaliojoje ir ramunėlių arbatose esantys polifenoliai suaktyvina sirtuinus, baltymus, susijusius su ilgesne ląstelių gyvavimo trukme ir DNR taisymu.
Klinikiniai tyrimai, kurių metu buvo matuojamas telomerų ilgis– biologiniai senėjimo žymenys – atskleidė, kad nuolatinis arbatos vartojimas susijęs su mažesniu telomerų trumpėjimu. Nacionalinio senėjimo instituto mokslininkai nustatė, kad tam tikri arbatos junginiai, pavyzdžiui, epigalokatechino galatas (EGCG), slopina uždegiminius kelius, susijusius su greitesniu senėjimu. Šie biologiškai aktyvūs junginiai veiksmingai neutralizuoja laisvuosius radikalus, pažeidžiančius ląstelių struktūras, todėl gali pailginti sveiko gyvenimo trukmę.
