Kasdien vartojama perdirbta raudona mėsa kelia didelį pavojų sveikatai. Medicinos ekspertai ir PSO šiuos produktus priskiria 1 grupės kancerogenams, o jų reguliarus vartojimas siejamas su 18 proc. didesne storosios žarnos vėžio rizika. Šios mėsos sudėtyje yra nitratų ir nitritų, kurie virškinimo trakte sudaro kenksmingus junginius. Be to, didelis natrio kiekis jose 42 % padidina širdies ligų riziką ir prisideda prie antrojo tipo diabeto išsivystymo. Supratimas apie šiuos pavojus gali padėti vartotojams rinktis labiau pagrįstą maistą.
Perdirbtos raudonos mėsos keliami pavojai
Nors perdirbta raudona mėsa daugelyje kultūrų nuo seno yra pagrindinė mitybos dalis, moksliniai tyrimai vis dažniau rodo, kad reguliarus jos vartojimas kelia didelį pavojų sveikatai.
Šiuose produktuose, įskaitant lašinius, dešreles, dešreles, dešreles ir delikatesus, yra nitratų, nitritų ir natrio, kurie naudojami kaip konservantai.
Reguliariai vartojami šie junginiai virškinamajame trakte gali sudaryti potencialiai kancerogeninius N-nitrozo junginius.
Tokiuose autoritetinguose žurnaluose kaip „The Lancet” ir „American Journal of Clinical Nutrition” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad kasdienis perdirbtos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio, širdies ligų ir 2 tipo diabeto rizika.
Supratimas apie nitratus ir nitritus delikatesų mėsoje
Kodėl daugelis delikatesinės mėsos gaminių išlaiko patrauklią rausvą spalvą net po kelių savaičių, praleistų šaldytuve? Atsakymas – nitratai ir nitritai, konservantai, kurie stabdo bakterijų augimą, bet virsta potencialiai kenksmingais junginiais.
Šie priedai apsaugo nuo botulizmo, prailgina galiojimo laiką ir suteikia vartotojams būdingą rausvą atspalvį. Tačiau vartojami nitritai gali virsti nitrozaminais– junginiais, siejamais su padidėjusia vėžio, ypač storosios žarnos vėžio, rizika.
Daugelis gamintojų dabar siūlo produktus be nitratų, tačiau juose dažnai būna salierų miltelių, kuriuose natūraliai yra nitratų, kurie perdirbimo metu virsta nitritais.
Vartotojams, besirūpinantiems ilgalaikėmis pasekmėmis sveikatai, labai svarbu atidžiai skaityti etiketes.
Storosios žarnos vėžio rizika: ką atskleidžia tyrimai
Daugėja mokslinių įrodymų, kad reguliarus perdirbtos mėsos vartojimas susijęs su padidėjusia storosios žarnos vėžio rizika.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 m. perdirbtą mėsą priskyrė pirmos grupės kancerogenams ir priskyrė ją tai pačiai kategorijai kaip tabakas ir asbestas.
Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgant 50 g perdirbtos mėsos – tai atitinka maždaug du gabalėlius šoninės – storosios žarnos vėžio rizika padidėja maždaug 18 %.
Atrodo, kad šis mechanizmas susijęs su raudonojoje mėsoje esančia hemo geležimi ir perdirbimo metu susidarančiais N-nitrozo junginiais, kurie gali pažeisti gaubtinės ir tiesiosios žarnos gleivinės ląsteles.
Širdies ligų ryšys: Kaip perdirbta mėsa veikia širdies ir kraujagyslių sveikatą?
Perdirbtos mėsos vartojimas ne tik kelia susirūpinimą dėl vėžinių susirgimų, bet ir dėl perdirbtos mėsos poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.
Amerikos medicinos asociacijos žurnale „Journal of the American Medical Association” paskelbti tyrimai rodo, kad kasdien vartojama perdirbta mėsa 42 % padidina širdies ligų riziką. Šiuose produktuose esantis didelis natrio kiekis ir nitritiniai konservantai skatina hipertenziją ir arterijų pažeidimus.
Perdirbtoje mėsoje, pavyzdžiui, šoninėje, dešrelėse ir delikatesuose, esantys sotieji riebalai skatina uždegimą ir cholesterolio kaupimąsi, dėl to ribojama kraujo tėkmė į širdį.
Tyrimai taip pat rodo, kad perdirbtą mėsą pakeitus augaliniais baltymais arba neperdirbta paukštiena galima pastebimai sumažinti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.
2 tipo diabetas ir perdirbtos mėsos vartojimas
Harvardo visuomenės sveikatos mokykloje atlikti išsamūs tyrimai rodo, kad kasdienis perdirbtos mėsos vartojimas labai padidina 2 tipo diabeto riziką.
Atlikus metaanalizę nustatyta, kad kiekviena dienos porcija (50 g) perdirbtos mėsos padidina diabeto riziką maždaug 51 %.
Šį ryšį lemia perdirbtoje mėsoje esantys nitritai ir natris, kurie mažina jautrumą insulinui.
Be to, šių produktų kepimo aukštoje temperatūroje metu susidarantys pažengusios glikacijos galutiniai produktai trikdo normalią insulino funkciją.
Skirtingai nuo perdirbtos mėsos, neperdirbtos mėsos sąsajos su diabeto rizika yra akivaizdžiai mažesnės, o tai rodo, kad ne pati mėsa, o jos konservavimo būdai gali būti svarbiausi medžiagų apykaitos sveikatai.
Natrio perkrova: Paslėptas kasdienio bekono vartojimo pavojus
Natrio perkrova: Paslėptas kasdienio bekono vartojimo pavojus
Reguliarus lašinių vartojimas žmogaus organizmui kelia didelį iššūkį dėl natrio kiekio. Įprastoje trijų gabalėlių porcijoje yra maždaug 1500 miligramų natrio – maždaug 65 % rekomenduojamos paros normos. Toks per didelis natrio kiekis verčia inkstus sulaikyti vandenį, didina kraujospūdį ir apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Amerikos širdies asociacija įspėja, kad nuolatinė didelio natrio kiekio dieta labai padidina hipertenzijos riziką ir gali sukelti širdies priepuolį, insultą ir inkstų pažeidimus.
Natrio nitritas, pagrindinis šoninės konservantas, dar labiau padidina šias problemas, nes virškinimo metu virsta galimai kancerogeniniais nitrozaminais.
Ekspertai rekomenduoja šoninę vartoti tik retkarčiais, o ne kasdien įtraukti į pusryčių racioną.
Perdirbtos ir neperdirbtos raudonos mėsos poveikio sveikatai palyginimas
Nors šoninė yra perdirbtos mėsos keliamo pavojaus pavyzdys, perdirbtos ir neperdirbtos raudonos mėsos skirtumus reikėtų atidžiai išnagrinėti.
Perdirbta mėsa, įskaitant šoninę, dešrą, kumpį ir delikatesus, yra sūdoma, rūkoma ar kitaip konservuojama, todėl į ją patenka nitratų ir papildomo natrio. Tyrimais nustatyta, kad šie produktai, palyginti su neperdirbta mėsa, kelia didesnę riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, širdies ligomis ir diabetu.
Neperdirbtoje raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, šviežioje jautienoje, kiaulienoje ir ėrienoje, šių priedų nėra, tačiau vis tiek yra sočiųjų riebalų ir hemo geležies.
Tyrimai rodo, kad saikingas neperdirbtos raudonos mėsos vartojimas kelia mažesnį pavojų sveikatai nei kasdienis perdirbtos mėsos vartojimas, nors augalinės mitybos modeliai rodo geresnius sveikatos rodiklius.
Sveikesnės mėgstamos perdirbtos mėsos alternatyvos
Sveikata besirūpinantiems žmonėms, siekiantiems sumažinti perdirbtos mėsos suvartojimą, daugybė maistingų alternatyvų gali užtikrinti panašų skonį be susijusios rizikos sveikatai.
Pakeiskite šoninę šonine iš tempeh arba kalakutienos šonine.
Karštus dešrainius keiskite morkų deš relėmis arba vištienos dešrelėmis.
Sumuštinių įdarams vietoj delikatesinės mėsos naudokite humusą, avokadą arba keptas daržoves.
Augalinės kilmės mėsainiai iš pupelių, grybų ar sojos suteikia baltymų be perdirbtos mėsos.
Jackfrutai imituoja kiaulienos tekstūrą, o tofu ir seitanas gali pakeisti mėsą keptuvėse.
Žuvis ir vėžiagyviai yra liesų baltymų alternatyvos.
Šie pakaitalai išlaiko pasitenkinimą maistu ir kartu gerokai sumažina nitratų, sočiųjų riebalų ir kitų kenksmingų junginių kiekį.
Kaip skaityti etiketes ir atpažinti kenksmingus konservantus
Maisto produktų etikečių supratimas yra pagrindinis įgūdis vartotojams, norintiems išvengti probleminių konservantų mėsos produktuose.
Nagrinėdami pakuotes, ypač atkreipkite dėmesį į nitratus ir nitritus (dažnai nurodomus kaip natrio nitritas arba kalio nitratas), kurie siejami su padidėjusia vėžio rizika.
BHA ir BHT, įprasti sintetiniai konservantai, taip pat turėtų būti atsargūs. Ant produktų, paženklintų „vytinti”, paprastai būna šių konservantų, o „nesūdytuose” gali būti naudojami natūralūs pakaitalai, pavyzdžiui, salierų milteliai, kuriuose vis tiek yra nitratų.
Tokius terminus, kaip „be dirbtinių konservantų”, reikia atidžiai išnagrinėti, nes juose gali būti natūralios kilmės, bet chemiškai identiškų junginių.
Sudedamųjų dalių sąrašas yra patikimiausias patikros šaltinis.
Subalansuotos mitybos plano kūrimas retkarčiais vartojant apdorotą mėsą
Nors dažnai vartojama perdirbta mėsa kelia pavojų sveikatai, retkarčiais ir tikslingai vartojama mėsa gali būti įtraukta į subalansuotą mitybą.
Mitybos ekspertai rekomenduoja perdirbtą mėsą vartoti tik kartą per savaitę arba kaip atsitiktinį skanėstą, o ne kaip pagrindinį maisto produktą.
Subalansuotas požiūris apima kasdienį neperdirbtų baltymų šaltinių, tokių kaip šviežia paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės ir riešutai, vartojimą.
Jei vartojate apdorotą mėsą, derinkite ją su daug ląstelienos turinčiomis daržovėmis ir neskaldytais grūdais, kad sušvelnintumėte jos poveikį.
Išankstinis valgio planavimas padeda išvengti patogių apdorotų produktų pasirinkimo.
Svarbiausia yra saikingumas, o ne atsisakymas – leisti mėgautis maistu, kartu sumažinant riziką sveikatai.
