Gydytojai įvardijo labiausiai širdžiai kenkiantį sūrį – daugelis jį renkasi kasdien

Sūris dažnai laikomas vienu universaliausių ir mėgstamiausių maisto produktų. Jis randamas ant pusryčių sumuštinių, picos, makaronų, salotų ir net desertų. Tačiau naujausi širdies ir kraujagyslių ligų tyrimai rodo, kad ne visi sūriai yra vienodi. Gydytojai įspėja – vienas ypač populiarus sūris gali stipriai prisidėti prie širdies ligų vystymosi, o daugelis žmonių jį renkasi beveik kasdien, nežinodami apie riziką.

Koks sūris kelia didžiausią pavojų širdžiai?

Mitybos specialistų ir kardiologų atlikti vertinimai išskiria perdirbtą lydytą sūrį kaip pavojingiausią širdies sveikatai. Tai įvairūs sūrio gaminiai, dažnai pakuojami griežinėliais arba tepamos formos indeliuose, kurių sudėtyje – ne tik pienas, bet ir emulsikliai, stabilizatoriai, hidrinti riebalai bei labai didelis natrio kiekis.

Nors ant pakuotės dažnai rašoma „sūris“, realybėje tai yra labai perdirbtas produktas, kuris turi mažai bendro su natūraliu fermentiniu sūriu. Tokie gaminiai dažnai priskiriami prie „techninių mišinių“, o jų sudėtis daugiau primena maisto pramonės formulę nei tikrą pieno produktą.

Ką sako mokslas?

Širdies sveikatos tyrimai rodo, kad dideli perdirbtų gyvūninės kilmės riebalų ir natrio kiekiai tiesiogiai susiję su aukštesne kraujospūdžio, aterosklerozės ir miokardo infarkto rizika. Lydytas sūris, palyginti su kitomis sūrio rūšimis, dažnai turi:

• 50–70 % daugiau natrio,

• iki 40 % daugiau sočiųjų riebalų,

• mažiausiai kalcio ir baltymų.

Vienas vidutinis tepamo ar griežinėliuoto sūrio vienetas gali turėti net 400–600 mg natrio – tai yra trečdalis visos dienos rekomenduojamos normos. Jei šis produktas vartojamas kasdien, druskos kiekis organizme viršija normas keliskart.

Kodėl jis toks populiarus?

Pagrindinės priežastys – patogumas, skonis ir žema kaina. Lydytas sūris lengvai tirpsta, dera su įvairiais patiekalais ir turi švelnų skonį, kuris patinka vaikams ir suaugusiesiems. Taip pat jis ilgai galioja, todėl atrodo praktiškas pasirinkimas.

Deja, būtent šios savybės yra perdirbimo pasekmė – gamintojai naudoja daug druskos ir sintetinių riebalų, kad produktas būtų stabilesnis, minkštesnis ir pigesnis už tikrą sūrį. Tačiau tai kainuoja sveikatos sąskaita.

Kuo jis skiriasi nuo natūralaus fermentinio sūrio?

Svarbiausias skirtumas – sudėtis ir maistinių medžiagų kokybė. Natūralus sūris (pvz., mocarela, feta, ožkos sūris ar brandintas kietasis sūris) paprastai gaminamas iš pieno, raugo ir druskos, be papildomų riebalų ar emulsiklių. Jame išsaugoti natūralūs baltymai, kalcis, vitaminas B12.

Lydytame sūryje dažnai pasitaiko:

• hidrintų augalinių riebalų,

• fosfatų (trikdantys mineralų apykaitą),

• skonio stipriklių,

• net cukraus.

Tai reiškia, kad šis produktas prisideda prie organizmo uždegiminių procesų, neaprūpindamas jo tikromis maistinėmis medžiagomis.

Ką rekomenduoja gydytojai?

Specialistai siūlo ne visiškai atsisakyti sūrio, bet rūpestingai rinktis jo rūšį. Štai pagrindinės rekomendacijos:

1. Venkite lydyto ar tepamo sūrio – ypač reguliariai.

2. Rinkitės natūralų, minimaliai perdirbtą sūrį – feta, mocarela, ricotta, nedideliais kiekiais – parmezanas ar kietieji sūriai.

3. Atkreipkite dėmesį į druskos kiekį – saugu vartoti sūrį, kuriame yra ne daugiau kaip 1,5 g druskos 100 g produkto.

4. Valgykite mažomis porcijomis – net sveikesnio sūrio pakanka 30–40 g vienai dienai.

Svarbiausia – sūris turėtų būti papildomas baltymų šaltinis, o ne pagrindinis užkandis ar pagrindinis maisto raciono elementas.

Ar reikia bijoti visų sūrių?

Ne. Sūris nėra savaime kenksmingas produktas, tačiau svarbu suprasti, kad ne viskas, kas vadinama „sūriu“, yra vertinga sveikatai. Kaip ir su daugybe kitų maisto produktų, problema slypi perdirbimo lygyje, ne pačiame produkte.

Fermentuoti sūriai, vartojami saikingai, netgi gali būti naudingi – dėl probiotikų, baltymų, kalcio. Tačiau perdirbti, pigių technologijų pagrindu sukurti sūrio pakaitalai gali tiesiogiai kenkti širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač jei vartojami reguliariai.

Išvada: mažiau perdirbimo – daugiau naudos

Lydytas sūris – dažnas pasirinkimas dėl patogumo ir skonio, tačiau jis turi vieną iš blogiausių maistinių profilių tarp visų pieno produktų. Jo didelis druskos, sočiųjų riebalų ir priedų kiekis daro neigiamą poveikį širdies sveikatai, o nuolatinis vartojimas gali prisidėti prie kraujospūdžio ir cholesterolio problemų.

Gydytojai pataria elgtis sąmoningai: skaitykite etiketes, rinkitės natūralesnius variantus ir vertinkite kokybę, o ne vien skonį ar kainą. Toks požiūris – vienas svarbiausių žingsnių širdies ligų prevencijoje.

PAPILDYTA 2025-07-24

Naujas tyrimas: lydyto sūrio poveikis arterijų standumui ir uždegiminiams žymenims

Naujas Europos kardiologų asociacijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atliktas tyrimas pateikė dar daugiau įrodymų apie lydyto sūrio neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. 3,500 dalyvių tyrimas, trukęs 5 metus, atskleidė, kad asmenys, vartojantys lydytą sūrį 3 ar daugiau kartų per savaitę, patyrė 28% didesnį arterijų standumą, lyginant su tais, kurie tokio sūrio vartojo retai arba visai nevartojo.

Tyrimo metu buvo matuojami ne tik įprasti cholesterolio ir kraujospūdžio rodikliai, bet ir specifiniai uždegiminiai žymenys kraujyje. Nustatyta, kad reguliariai lydytą sūrį vartojančių asmenų C-reaktyvaus baltymo (CRB) ir interleukino-6 lygiai buvo vidutiniškai 35% aukštesni – tai rodo sisteminį uždegimą, kuris laikomas pagrindiniu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.

Papildymas 07-24

„Mūsų tyrime pastebėjome, kad didelį kiekį fosfatų turintys lydyti sūriai sukelia aterosklerozinių plokštelių formavimąsi daug greičiau nei manyta anksčiau,” – aiškina tyrimo vadovas prof. Tomas Jankauskas. „Ypač nerimą kelia tai, kad poveikis pastebimas net jaunesniems suaugusiems, kurie dar neturi kitų širdies ligų rizikos veiksnių.”

Tyrėjai taip pat nustatė, kad perėjimas nuo lydyto sūrio prie natūralių fermentuotų sūrių per 6 mėnesius sumažino uždegimo žymenų kiekį 22% ir pagerino kraujagyslių elastingumą 15%. Labiausiai teigiamą poveikį turėjo perėjimas prie ožkos ar avies pieno sūrių, kurie pasižymi žemesniu alergiškumu ir geresnių riebalų rūgščių profiliu.

Maisto pramonės atstovai į šiuos rezultatus reagavo skeptiškai, teigdami, kad tokie tyrimai nepateikia visapusiško vaizdo apie subalansuotą mitybą. Tačiau sveikatos apsaugos ministerija jau svarsto naujas rekomendacijas, įspėjančias apie perdirbto sūrio riziką, ir siūlo aiškesnį maistinės vertės ženklinimą, kuris padėtų vartotojams lengviau atskirti labai perdirbtus produktus nuo natūralesnių alternatyvų.