Gydytojai įspėja apie lipoproteiną (a), arba Lp(a) – kraujo rodiklį, kuris smarkiai padidina insulto riziką net jauniems ir sveikiems žmonėms. Ši dalelė skatina aterosklerozę ir kraujo krešėjimą, kartu slopindama natūralius krešulių tirpimo mechanizmus. Skirtingai nuo tradicinių rizikos veiksnių, Lp(a) kiekį pirmiausia lemia genetika, o ne gyvenimo būdas. Nepaisant tyrimo svarbos, jis vis dar nepakankamai naudojamas. Paprastas kraujo tyrimas gali padėti nustatyti šį rizikos veiksnį, todėl gali būti imtasi gyvybę gelbstinčių prevencinių priemonių dar prieš pasireiškiant simptomams.
Kas yra lipoproteinas(A) ir kodėl jis svarbus?
Kaip dažnai atliekant įprastinius kraujo tyrimus tiriami ne tik standartiniai cholesterolio žymenys? Lipoproteinas(a), arba Lp(a), lieka beveik neišmatuotas, nors yra svarbus kaip nepriklausomas širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto rizikos veiksnys.
Lp(a) yra dalelė, panaši į MTL cholesterolį, tačiau su papildomu baltymu, vadinamu apolipoproteinu(a). Dėl šios struktūros jis ypač pavojingas, nes skatina aterosklerozę ir kraujo krešėjimą. Skirtingai nuo kitų lipidų, Lp(a) kiekį pirmiausia lemia genetika, o ne gyvenimo būdas.
Didelė Lp(a) koncentracija gali padidinti insulto riziką net ir jauniems, sveikiems asmenims, kurių standartiniai lipidų profiliai yra normalūs, todėl Lp(a) yra labai svarbus profilaktinės priežiūros biomarkeris.
Tylus pavojus: kaip Lp(a) didina insulto riziką
Tylus pavojus: kaip Lp(a) didina insulto riziką
Daugeliui žmonių, kurių lipoproteinų (a) kiekis yra padidėjęs, kyla didelė insulto rizika nepatiriant jokių įspėjamųjų požymių ar simptomų. Šis „tylusis pavojus” kyla dėl Lp(a) gebėjimo skatinti aterosklerozę ir kraujo krešulių susidarymą smegenų arterijose.
Lp(a) dalelės jungiasi prie arterijų sienelių, spartina apnašų kaupimąsi ir siaurina smegenis aprūpinančias kraujagysles. Be to, Lp(a) slopina natūralius organizmo krešulių tirpinimo mechanizmus ir kartu skatina krešulių susidarymą.
Tyrimai rodo, kad asmenims, kurių Lp(a) koncentracija yra didelė, išeminio insulto rizika yra iki trijų kartų didesnė nei tiems, kurių Lp(a) koncentracija yra normali, nepriklausomai nuo amžiaus ar įprastinių rizikos veiksnių.
Ne tik amžius: kodėl jauni suaugusieji nėra atsparūs
Nors padidėjęs Lp(a) kiekis tradiciškai siejamas su insulto rizika vyresnio amžiaus žmonėms, naujausi tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Tyrimai rodo, kad esminis vaidmuo tenka genetiniams veiksniams, nes maždaug 20 % žmonių paveldi didelį Lp(a) kiekį nepriklausomai nuo gyvenimo būdo.
Šis genetinis polinkis reiškia, kad jauniems suaugusiesiems gali padidėti insulto rizika, nesant kitų tradicinių rizikos veiksnių. Dabar medikai rekomenduoja atlikti Lp(a) tyrimą asmenims, kurių šeimose buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų arba nepaaiškinamų insultų jaunesniems giminaičiams.
Ankstyvas nustatymas leidžia imtis prevencinių priemonių, įskaitant specializuotus vaistų vartojimo protokolus ir gyvenimo būdo pakeitimus, kurie gali labai sumažinti insulto riziką pažeidžiamiems jauniems suaugusiesiems.
Genetiniai veiksniai: Supraskite savo paveldimą riziką
Nagrinėjant Lp(a) kiekio paveldimumą, paaiškėjo, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis Lp(a) kiekį, yra genetika, o ne aplinkos veiksniai. Maždaug 80-90 % Lp(a) koncentracijos kintamumo priskiriama paveldėjimo dėsningumams, o tam tikri genai daro tiesioginę įtaką susidarymo greičiui.
Asmenys, kurių šeimose yra ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, turėtų apsvarstyti galimybę atlikti Lp(a) tyrimus, nes padidėjęs jo kiekis dažnai būna šeimose. Vieno geno tyrimas gali nustatyti šį rizikos veiksnį prieš pasireiškiant simptomams.
Skirtingai nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, Lp(a) kiekis išlieka gana stabilus visą gyvenimą, o dieta ar fizinis krūvis jo labai nekeičia, todėl svarbu anksti patikrinti asmenis, kurių šeimoje yra sirgusių insultu ar širdies ligomis.
Lp(a) tyrimas: Kada ir kaip pasitikrinti
Nepaisant to, kad lipoproteinas(a) yra nepriklausomas širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto rizikos veiksnys, jo atrankinė patikra dėl lipoproteino(a) vis dar nepakankamai naudojama.
Medicinos ekspertai rekomenduoja atlikti Lp(a) tyrimą asmenims, kurių šeimoje yra ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų, asmeninėje istorijoje yra buvę nepaaiškinamų širdies ir kraujagyslių įvykių arba jaunesniems nei 55 metų asmenims, neturintiems tradicinių rizikos veiksnių. Tyrimui atlikti reikia paimti kraujo ir jis kainuoja apie 70-130 eurų, tačiau draudimo apsauga gali skirtis.
Skirtingai nuo cholesterolio tyrimų, Lp(a) tyrimą paprastai reikia atlikti tik kartą gyvenime, nes jo kiekis išlieka gana stabilus. Rezultatai leidžia gydytojams taikyti agresyvesnes prevencines strategijas tiems, kurių koncentracija yra padidėjusi.
Įspėjamieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti bet kuriame amžiuje
Nepaisant paplitusios klaidingos nuomonės, kad insultas ištinka tik vyresnio amžiaus žmones, tam tikri įspėjamieji požymiai verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją nepriklausomai nuo amžiaus.
Šie svarbūs požymiai yra staigus silpnumas ar nutirpimas, ypač vienoje kūno pusėje, sumišimas ar kalbos sutrikimai, regėjimo sutrikimai viena ar abiem akimis, pasunkėjęs vaikščiojimas, galvos svaigimas ar pusiausvyros praradimas, stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.
Reaguojant į šiuos simptomus, laikas yra gyvybiškai svarbus. Medikai rekomenduoja naudoti FAST akronimą (veido pabrinkimas, rankų silpnumas, kalbos sutrikimas, laikas skambinti pagalbos tarnyboms), kad būtų galima greitai nustatyti galimą insultą, nes skubus gydymas gali sumažinti ilgalaikę žalą ir išgelbėti gyvybę.
Gydymo galimybės asmenims, kurių Lp(A) koncentracija yra padidėjusi
Asmenims, kuriems nustatytas padidėjęs lipoproteinų (a) kiekis, yra keletas gydymo būdų, padedančių valdyti šį reikšmingą insulto rizikos veiksnį.
Gydytojai paprastai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą, įskaitant sveikatai palankią mitybą, kurioje yra mažai sočiųjų riebalų, reguliariai mankštintis ir mesti rūkyti. Gali būti skiriami vaistai statinai, nors jie visų pirma veikia MTL cholesterolį, o ne konkrečiai Lp(a).
Niacinas (vitaminas B3) pasižymi nedideliu veiksmingumu mažinant Lp(a) kiekį. Sunkiais atvejais gali būti taikomas specializuotas gydymas, pavyzdžiui, lipoproteinų aferezė– į dializę panaši procedūra, kurios metu Lp(a) filtruojamas iš kraujo.
Šiuo metu klinikiniuose tyrimuose atliekami nauji gydymo būdai, tiesiogiai veikiantys Lp(a), suteikiantys vilties, kad bus taikomos tikslingesnės intervencijos.
Gyvenimo būdo aspektai, kai nepavyksta natūraliai sumažinti Lp(a)
Nors genetiniai veiksniai daugiausia lemia lipoproteinų(a) kiekį ir gali riboti, kiek jį galima sumažinti natūraliai, asmenys, kurių Lp(a) kiekis nuolat padidėjęs, gali taikyti keletą gyvenimo būdo strategijų, kad sumažintų bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.
Jos apima idealaus kraujospūdžio palaikymą, sveikos cholesterolio koncentracijos užtikrinimą laikantis dietos ir, jei reikia, vartojant vaistus, vengimą vartoti tabako gaminius, reguliarų mankštinimąsi ir svorio reguliavimą. Reguliarus omega-3 riebalų rūgščių, augalinių sterolių ir daug ląstelienos turinčių maisto produktų vartojimas gali padėti pagerinti bendrą lipidų profilį. Streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija ar joga, gali dar labiau pagerinti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Šie metodai tiesiogiai nesumažina Lp(a), tačiau sukuria apsauginę aplinką, kuri sumažina šio genetinio rizikos veiksnio poveikį.
Tikros istorijos: Jaunų žmonių, išgyvenusių insultą ir turinčių didelį Lp(A) kiekį, istorijos.
Padidėjusio lipoproteino(a) klinikinė reikšmė akivaizdžiai išryškėja iš jaunų žmonių, išgyvenusių insultą, patirties. Medicininėje literatūroje užfiksuota daugybė atvejų, kai dvidešimtmečiai ir trisdešimtmečiai patyrė insultą, nors neturėjo tradicinių rizikos veiksnių.
Pavyzdžiui, 29 metų Sarą, kurią insultas ištiko dėl nuolatinių galvos skausmų. Vienintelis nenormalus radinys buvo penkis kartus didesnis už rekomenduojamą ribą Lp(a) kiekis. Panašiai ir 34 metų Maiklas, sportininkas, pasižymintis pavyzdinga širdies ir kraujagyslių sveikata, patyrė smegenų insultą. Jo Lp(a) koncentracija buvo 175 mg/dl.
Šiais atvejais pabrėžiama Lp(a) atrankinės patikros svarba, ypač tiems, kurių šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Lp(a) tyrimų ateitis ir nauji gydymo būdai
Naujausi lipoproteinų(a) tyrimų pasiekimai atvėrė daug žadančių terapinės intervencijos galimybių. Mokslininkai kuria antisenso oligonukleotidus, kurie klinikinių tyrimų metu gali sumažinti Lp(a) kiekį iki 80 %, o tai gali iš esmės pakeisti insulto prevenciją.
Kelios farmacijos kompanijos atlieka Lp(a) koncentraciją mažinančių vaistų 3 fazės bandymus, kuriuos FDA turėtų patvirtinti per penkerius metus. Be to, PCSK9 inhibitoriai pasižymi nedidele Lp(a) mažinimo galimybe, kuri yra antrinė nauda.
Mokslininkai taip pat tiria RNR pagrįstus gydymo būdus, kurie galėtų užtikrinti ilgalaikį Lp(a) slopinimą taikant mažiau procedūrų. Šie pokyčiai suteikia vilties didelės rizikos asmenims, ypač jauniems pacientams, kurie anksčiau buvo laikomi mažai tikėtinais kandidatais taikyti insulto prevencijos strategijas.
