Gydytojai įspėja, kad tam tikri vaistų deriniai gali sukelti sunkių, kartais mirtinų pasekmių. Opioidai kartu su benzodiazepinais sukelia gilų sedaciją ir kvėpavimo sustojimą. Antikoaguliantai, vartojami kartu su antitrombocitiniais vaistais ar NVNU, ženkliai padidina kraujavimo riziką. Keli QT intervalą pailginantys vaistai gali sukelti gyvybei pavojingas aritmijas. Serotonerginių vaistų polifarmacija gali sukelti serotonino sindromą. Sąveikos gali atsirasti dėl metabolinių fermentų pokyčių, pakitusio išsiskyrimo arba sudėtinio farmakodinaminio poveikio. Greitas atpažinimas ir gydytojo ar skubiosios pagalbos įvertinimas gali išgelbėti gyvybę, o tolesnėse gairėse paaiškinama, kaip to išvengti ir kokių veiksmų imtis toliau.
Pavojingiausi vaistų deriniai: pagrindinės rizikos ir ką daryti
Pavojingiausių vaistų derinių išryškinimas atskleidžia sąveikų dėsningumus, galinčius sukelti sunkius, kartais gyvybei pavojingus poveikius – kvėpavimo slopinimą, širdies aritmijas, gausų kraujavimą ar serotonino sindromą.
Klinicistai nustato dažnus didelės rizikos derinius: opioidai kartu su benzodiazepinais (gili sedacija, apnėja), antikoaguliantai kartu su antitrombocitiniais vaistais arba NVNU (didelis kraujavimas), tam tikri antiaritminiai vaistai su QT intervalą ilginančiais vaistais (torsades), ir keli serotonerginiai vaistai (serotonino sindromas).
Skubūs veiksmai apima vieno vaisto nutraukimą arba pakeitimą, svarbiausių gyvybinių požymių stebėjimą ir, jei reikia, krešėjimo rodiklių arba EKG monitoringą, o esant nestabilumui – hospitalizavimą.
Paciento vaistų suderinimas, vaistininko peržiūra ir aiškios instrukcijos mažina pasikartojimo tikimybę ir gerina saugumo rezultatus.
Kaip vyksta vaistų sąveikos: pagrindiniai mechanizmai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Atpažinus, kurios kombinacijos sukelia žalą, natūraliai pereinama prie sąveikų atsiradimo analizės: jos vyksta per nuspėjamus farmakokinetinius ir farmakodinaminius mechanizmus arba rečiau per imuninės kilmės ir idiosinkrazinius kelius.
Farmakokinetinės sąveikos keičia absorbciją, pasiskirstymą, metabolizmą ar išskyrimą — pavyzdžiui, fermentų indukcija ar slopinimas, keičiantys koncentracijas kraujyje.
Farmakodinaminės sąveikos modifikuoja vaistų poveikį receptoriams ar sistemoms, sukeldamos adityvius, sinerginius ar antagonistiškus padarinius.
Imuninės kilmės reakcijos apima padidėjusio jautrumo reakcijas, kurias gali sukelti vaistų deriniai.
Idiosinkraziniai atsakai yra nenuspėjami, dažnai genetinės ar metabolinės kilmės.
Klinicistai vertina mechanizmo tikėtinumą, kad galėtų parinkti stebėseną, dozės koregavimą, pakeitimą ar sustiprintą pacientų konsultavimą, siekiant sumažinti išvengiamos žalos riziką.
Dažnos didelės rizikos derinių kombinacijos (kraujavimas, serotoninas, elektrolitų ir širdies rizikos)
Dažnai klinikinėje praktikoje pasitaiko, kad tam tikri vaistų deriniai patikimai susiję su didele sunkių nepageidaujamų baigčių rizika — daugiausia kraujavimu, serotonino toksiniu poveikiu, elektrolitų sutrikimais ir širdies aritmijomis — todėl jiems reikia skirti ypatingą dėmesį.
Derinant antikoaguliantus su antiagregantais arba NVNU (nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo) ženkliai padidėja kraujavimo rizika; fermentų inhibitoriai, didinantys antikoaguliantų koncentraciją, šį pavojų dar labiau sustiprina.
Dviejų serotonerginių vaistų vartojimas kartu (SSRI, SNRI, MAOI, kai kurie opioidai) gali sukelti serotonino sindromą.
Vaistai, keičiantys inkstų natrio ar kalio apykaitą (diuretikai, AKF inhibitoriai, NVNU), didina sunkaus elektrolitų disbalanso riziką.
QT intervalą ilginantys vaistai, vartojami kartu (antiaritminiai vaistai, kai kurie antibiotikai, antipsichotikai), didina torsade de pointes riziką.
Klinicistai turi įvertinti suminius mechanizmus, atidžiai stebėti ir koreguoti gydymo schemas.
Jei vartojote rizikingą mišinį: įspėjamieji ženklai ir skubūs veiksmai
Kokie neatidėliotini požymiai rodo, kad įvyko pavojinga vaistų sąveika? Staigus sumišimas, stiprus galvos svaigimas, alpimas, krūtinės skausmas, nereguliarus širdies plakimas, stiprus dusulys, nekontroliuojamas kraujavimas, intensyvus galvos skausmas, aukšta temperatūra, traukuliai arba staigus silpnumas reikalauja skubios pagalbos.
Jei tai pasireiškia pradėjus vartoti ar derinant vaistus, laikykite, kad tai rimta sąveika.
Neatidėliotini veiksmai: nutraukite nebūtinų vaistų vartojimą, jei tai saugu, kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į artimiausią priėmimo skyrių.
Atsineškite visų vaistų pakuotes arba sąrašą; informuokite medikus apie vartojimo laiką, dozes ir simptomus.
Jei greitosios pagalbos nereikia, nedelsdami susisiekite su vaistus paskyrusiu gydytoju arba apsinuodijimų kontrolės centru dėl rekomendacijų ir užsirašykite visas gautas instrukcijas.
Patikrinkite sąveikas: įrankiai, vaistininko patarimai ir saugos kontrolinis sąrašas
Tikrinant vaistų sąveikas, gydytojai ir pacientai gali pasikliauti skaitmeninių įrankių deriniu, vaistininko konsultacija ir glaustu saugos kontroliniu sąrašu, kad sumažintų riziką.
Gydytojai turėtų naudoti patikimas sąveikų duomenų bazes, patikrinti dozes ir sutikrinti įspėjimus su klinikiniu kontekstu.
Pacientams patariama pateikti pilną vaistų sąrašą, įskaitant nereceptinius vaistus ir papildus, ir užduoti tikslingus klausimus apie vartojimo laiką bei nepageidaujamų reakcijų požymius.
Vaistininkai gali suderinti vartojamų vaistų režimus, pasiūlyti saugesnes alternatyvas ir pažymėti didelės rizikos derinius.
Praktinis saugos kontrolinis sąrašas apima: patikrinti pavadinimus/dozes, patvirtinti indikaciją, įvertinti inkstų/kepenų funkcijos sutrikimus, peržiūrėti nereceptinius vaistus, dokumentuoti alergijas, konsultuoti dėl įspėjamųjų požymių ir suplanuoti tolesnę stebėseną.
