Medikai įspėja, kad didelis karštis labai apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą, o didžiausias pavojus kyla nuo 14.00 iki 18.00 val. Šiomis valandomis aukščiausia aplinkos temperatūra kartu su dehidratacija ir galimu fiziniu aktyvumu sukuria idealias sąlygas širdies sutrikimams. Didesnis pavojus kyla tiems, kurie jau turi širdies sutrikimų, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, vartojantiems tam tikrus vaistus. Supratimas apie konkrečius įspėjamuosius ženklus ir prevencines priemones gali lemti skirtumą tarp gyvybės ir mirties.
Šilumos poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai moksliniai pagrindai
Žmogaus širdies ir kraujagyslių sistema iš karto reaguoja į aplinkos karštį keliais fiziologiniais mechanizmais. Kraujagyslės išsiplečia, kad padidėtų odos kraujotaka ir šiluma išsisklaidytų. Dėl šio kraujagyslių išsiplėtimo sumažėja centrinis kraujo tūris ir padažnėja širdies susitraukimų dažnis, kad būtų išlaikytas širdies tūris.
Sveikiems žmonėms šios adaptacijos paprastai veikia efektyviai. Tačiau asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ekstremalus karštis sukelia didelę įtampą. Širdis turi dirbti sunkiau, nors gauna mažiau kraujo, o tai gali sukelti aritmiją, krūtinės skausmą ar širdies nepakankamumo paūmėjimą.
Šerdies kūno temperatūros reguliavimas tampa ypač sudėtingas per didžiausius popietinius karščius (14-18 °C), kai aplinkos temperatūra derinama su kasdieniniu cirkadiniu širdies ir kraujagyslių streso pobūdžiu.
Kodėl popietinės valandos kelia didžiausią riziką širdies ligomis sergantiems pacientams
Popietinėmis valandomis širdies ir kraujagyslių sistemos rizika yra didžiausia dėl pavojingo daugelio fiziologinių veiksnių susiliejimo .
Nuo 14.00 iki 18.00 val. aplinkos temperatūra pasiekia dienos maksimumą, o širdies ligonių natūrali organizmo termoreguliacija jau gali būti sutrikusi. Šiuo laikotarpiu kraujagyslės maksimaliai išsiplečia, todėl kraujospūdis gali sumažėti iki kritinio lygio tiems, kurie vartoja širdies ir kraujagyslių vaistus.
Dehidratacijos rizika padidėja, nes daugeliui pacientų kelias valandas trūksta skysčių. Be to, popietinėmis valandomis dažnai padidėja fizinis aktyvumas, todėl dar labiau apkraunama sutrikusi širdies ir kraujagyslių sistema. Širdies ligomis sergantiems pacientams šis derinys sukuria puikią audrą, galinčią sukelti aritmiją, širdies priepuolį ar insultą.
Įspėjamieji su karščiu susijusio širdies veiklos sutrikimo požymiai
Kai karštis pradeda trikdyti širdies veiklą, atsiranda keli aiškūs įspėjamieji požymiai, į kuriuos reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. Tai neįprastas nuovargis, galvos svaigimas, sumišimas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys ir diskomfortas ar skausmas krūtinėje.
Pacientams gali pasireikšti pykinimas, gausus prakaitavimas, po kurio oda gali būti vėsi, lipni ar neįprastai patinti galūnės. Sunkūs simptomai: nereguliarus pulsas, alpulys, melsva lūpų ar odos spalva.
Širdies ligomis sergantiems pacientams šie simptomai reikalauja greitos reakcijos – persikėlimo į vėsesnę aplinką, drėkinimo vandeniu, drabužių atlaisvinimo ir skubios medicininės pagalbos. Ankstyvas šių signalų atpažinimas gerokai pagerina rezultatus pavojingų popietinių karščių metu.
Prevencinės priemonės širdžiai apsaugoti per karščius
Keletas prevencinių strategijų gali gerokai sumažinti širdies riziką per ekstremalius karščius. Medicinos ekspertai rekomenduoja išlikti hidratuotiems vandeniu, o ne alkoholiu ar kofeinu, kurie gali pagreitinti dehidrataciją. Labai svarbu, kad aplinkoje būtų oro kondicionieriai, ypač didžiausio karščio metu (14:00-18:00 val.).
Širdies ligomis ser gantys asmenys turėtų perkelti užsiėmimus lauke į vėsesnes ryto ar vakaro valandas. Lengvi, laisvai krentantys drabužiai padeda natūraliai atvėsti. Reguliarus kraujospūdžio ir širdies ritmo stebėjimas padeda nustatyti ankstyvuosius įspėjamuosius karščio streso požymius.
Gydytojai pabrėžia, kad vasaros mėnesiais svarbu peržiūrėti vaistus, nes tam tikri širdies vaistai gali paveikti organizmo šilumos reguliavimo mechanizmus.
Didelės rizikos grupės: Kam reikia ypatingo atsargumo karštu oru
Nors prevencinės priemonės naudingos visiems, tam tikroms gyventojų grupėms kyla daug didesnė su karščiu susijusių širdies komplikacijų rizika .
Vyresnius nei 65 metų asmenis, ypač tuos, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija ar koronarine liga, reikia atidžiai stebėti. Pacientai, vartojantys beta adrenoblokatorius, diuretikus ar antipsichotikus, yra labiau pažeidžiami dėl vaistų poveikio termoreguliacijai.
Diabetikams sutrinka kraujagyslių funkcija, todėl jų jautrumas padidėja.
Kitos didelės rizikos grupės – nėščios moterys, kūdikiai, lauko darbininkai, sportininkai, nutukę žmonės ir asmenys, turintys judėjimo ar pažinimo sutrikimų, trukdančių tinkamai reaguoti į karštį. Mažas pajamas gaunančioms bendruomenėms, turinčioms ribotas galimybes naudotis oro kondicionavimo sistemomis, per ekstremalius karščius reikalinga papildoma bendruomenės parama.
Klimato kaita ir didėjanti grėsmė širdies sveikatai
Klimatologai ir kardiologai vis labiau nerimauja dėl globalinio atšilimo poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Duomenys rodo, kad karščio bangos tampa vis dažnesnės, intensyvesnės ir ilgesnės visame pasaulyje. Šie pokyčiai neproporcingai stipriai veikia miestų teritorijas, kuriose dėl karščio salos efekto temperatūra gali būti 3,9 °C aukštesnė nei aplinkiniuose regionuose.
Amerikos širdies asociacijos žurnale paskelbti tyrimai rodo, kad vidutinei temperatūrai pakilus 0,6 °C, širdies ir kraujagyslių ligų atvejų padaugėja 2,8 %. Sveikatos priežiūros sistemos turi pasirengti didėjančiam su karščiu susijusių širdies incidentų skaičiui.
Bendruomenės gali sumažinti šią riziką naudodamos vėsinimo centrus, geresnį miestų planavimą ir ankstyvojo perspėjimo sistemas, skirtas pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
