Medicinos ekspertai pabrėžia daugybę kavos privalumų sveikatai. Reguliarus kavos vartojimas mažina 2 tipo diabeto, tam tikrų vėžinių susirgimų ir kepenų ligų riziką. Jis gerina kognityvines funkcijas, gerina nuotaiką ir didina fizinį pajėgumą, nes gerina medžiagų apykaitą ir riebalų deginimą. Dėl antioksidacinių kavos savybių kova su uždegimais ir širdies sveikata, o saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesniu mirtingumu. Kava taip pat yra socialinė priemonė, skatinanti bendruomenės bendravimą. Visas kavos privalumų spektras neapsiriboja tik šiomis pirminėmis įžvalgomis.
Geresnė kognityvinė funkcija ir atminties išsaugojimas
Geresnė kognityvinė funkcija ir atminties išsaugojimas
Kofeinas, pagrindinė kavos stimuliuojanti medžiaga, žymiai pagerina pažinimo funkcijas ir atminties išsaugojimą per kelis neurologinius kelius. Jis blokuoja adenozino receptorius smegenyse, apsaugo nuo nuovargio ir didina budrumą bei dėmesio koncentraciją.
Tyrimai rodo, kad kavos vartojimas gerina reakcijos laiką, budrumą ir informacijos apdorojimą. Tyrimai rodo, kad reguliariai kavą geriantys asmenys geriau atlieka atminties atgaminimo užduotis ir pasižymi geresniais darbinės atminties gebėjimais.
Kavoje esantys neuroprotekciniai junginiai taip pat gali būti naudingi kognityviniams gebėjimams ilguoju laikotarpiu ir sumažinti neurodegeneracinių sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga, riziką.
Atrodo, kad šis apsauginis poveikis labiausiai pasireiškia saikingai vartojantiems kavą, kurie kasdien išgeria 3-5 puodelius.
Mažesnė 2 tipo cukrinio diabeto rizika
Mažesnė 2 tipo diabeto rizika
Daugybė epidemiologinių tyrimų rodo, kad reguliarus kavos vartojimas gerokai sumažina riziką susirgti 2 tipo diabetu.
Tyrimai rodo, kad tiek kavoje su kofeinu, tiek kavoje be kofeino yra biologiškai aktyvių junginių, kurie gerina jautrumą insulinui ir gliukozės apykaitą. Didelis antioksidantų, ypač chlorogeninių rūgščių, kiekis kavoje padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, nes slopina gliukozės absorbciją žarnyne.
Atlikus 30 tyrimų metaanalizę nustatyta, kad kiekvienas kasdien išgeriamas kavos puodelis yra susijęs su 6-8 % mažesne rizika susirgti 2 tipo diabetu. Atrodo, kad apsauginis poveikis priklauso nuo dozės, o didžiausia nauda pastebėta tiems, kurie kasdien išgeria 3-4 puodelius kavos.
Poveikis išlieka reikšmingas net ir atsižvelgus į tokius veiksnius, kaip svoris, fizinis aktyvumas ir mitybos kokybė.
Kepenų apsauga ir ligų prevencija
Kepenų apsauga ir ligų prevencija
Daugybė įrodymų rodo, kad kavos vartojimas labai apsaugo kepenis ir gali sumažinti įvairių kepenų ligų, įskaitant kepenų steatozę, fibrozę, cirozę ir kepenų ląstelių karcinomą, riziką.
Tyrimai rodo, kad kavos hepatoprotekcinį poveikį lemia jos priešuždegiminės ir antioksidacinės savybės. Reguliariai geriančių kavą asmenų kepenų fermentų kiekis yra mažesnis, o tai rodo, kad sumažėja kepenų uždegimas ir pažeidimai.
Tyrimai rodo, kad 2-3 puodeliai per dieną lemia 40 proc. mažesnę kepenų vėžio riziką ir gerokai mažesnį ligos progresavimą jau sergantiems pacientams.
Naudingieji kavos junginiai, įskaitant kofeiną, chlorogenines rūgštis ir diterpenus, slopina virusų replikaciją sergant hepatitu ir riboja fibrozinio audinio vystymąsi kepenyse.
Mažesnė Parkinsono ligos rizika
Sumažėjusi Parkinsono ligos rizika
Moksliniais tyrimais nuolat įrodinėjamas stiprus atvirkštinis ryšys tarp kavos vartojimo ir Parkinsono ligos rizikos. Tyrimai rodo, kad reguliariai geriantiems kavą rizika susirgti šia neurodegeneracine liga gali būti 25-60 % mažesnė.
Atrodo, kad kofeinas yra pagrindinė neuroprotekcinė sudedamoji dalis, blokuojanti adenozino receptorius smegenyse ir mažinanti uždegimą. Poveikis priklauso nuo dozės ir atsako– vartojant daugiau kofeino, užtikrinama didesnė apsauga.
Poveikis ypač ryškus vyrams, nors moterys taip pat gauna naudos. Kai kurie tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos šiam apsauginiam ryšiui, todėl galima daryti prielaidą, kad kavos nauda priklauso nuo individualaus genetinio profilio.
Apsauginis kavos poveikis neapsiriboja tik simptomų prevencija, bet gali sulėtinti ligos progresavimą ankstyvos stadijos pacientams.
Poveikis širdies sveikatai ir širdies bei kraujagyslių sistemai
Be neuroprotekcinių savybių, kavos vartojimas yra labai naudingas širdies ir kraujagyslių sistemai.
Saikingas 3-5 puodelių kavos vartojimas per dieną siejamas su 15 % mažesne širdies ligų rizika ir geresniu širdies ritmo reguliavimu.
Tyrimai rodo, kad kavos antioksidantai padeda mažinti uždegimą kraujagyslėse ir gali užkirsti kelią aterosklerozei.
Šie junginiai taip pat gali pagerinti endotelio funkciją ir jautrumą insulinui, taip prisidėdami prie geresnės kraujagyslių sveikatos.
Naujausi tyrimai paneigia ankstesnius nuogąstavimus, kad kava didina kraujospūdį, ir rodo, kad reguliariai geriant kavą jos kraujospūdis gali stabilizuotis.
Širdžiai ir kraujagyslėms naudingiausia kava geriama be cukraus ar grietinėlės.
Galingos antioksidacinės savybės
Dėl išskirtinių antioksidantų savybių kava yra vienas turtingiausių šių apsauginių junginių šaltinių.
Mokslininkai kavoje nustatė daugybę polifenolių, įskaitant chlorogenines rūgštis ir melanoidinus, kurie neutralizuoja kenksmingus laisvuosius radikalus organizme.
Šie antioksidantai padeda mažinti oksidacinį stresą ir ląstelių pažeidimus, todėl gali sumažinti uždegimą ir sulėtinti senėjimo procesus.
Tyrimai rodo, kad kavos amerikiečių mityboje yra daugiau antioksidantų nei vaisių ir daržovių kartu sudėjus, daugiausia dėl vartojimo dažnumo.
Reguliarus kavos vartojimas sukelia kaupiamąjį antioksidacinį poveikį, dėl kurio gali sumažėti lėtinių ligų, įskaitant tam tikrus vėžinius susirgimus, neurodegeneracinius sutrikimus ir medžiagų apykaitos ligas, rizika.
Geresnis fizinis pajėgumas ir riebalų apykaita
Daugybė tyrimų parodė, kad kavoje esantis kofeinas, stimuliuodamas centrinę nervų sistemą ir didindamas adrenalino kiekį kraujyje, gerokai pagerina fizinį pajėgumą.
Tai mobilizuoja riebalų rūgštis iš riebalinių audinių, todėl fizinio krūvio metu jos tampa degalais.
Tyrimai rodo, kad kavos vartojimas gali padidinti sportinę ištvermę 5-12 %. Ji taip pat 3-11 % padidina medžiagų apykaitos greitį ir skatina riebalų deginimą net ramybės būsenoje.
Kad kava duotų geriausią rezultatą, rekomenduojama ją gerti likus maždaug 30-60 minučių iki fizinio krūvio.
Dėl šio poveikio kava yra populiarus prieš treniruotę vartojamas gėrimas tarp sportininkų ir fitneso entuziastų, siekiančių natūraliai pagerinti rezultatus be dirbtinių papildų.
Mažesnė tam tikrų vėžinių susirgimų rizika
Mažesnė tam tikrų vėžinių susirgimų rizika
Nors kava gerina fizinę būklę, jos nauda apima ir ligų prevenciją. Tyrimai rodo, kad reguliarus kavos vartojimas susijęs su mažesne keleto vėžio rūšių, įskaitant kepenų, storosios žarnos, gimdos gleivinės ir prostatos, rizika.
Tyrimai rodo, kad kavos biologiškai aktyvūs junginiai, ypač chlorogeno rūgštys ir kofeinas, gali slopinti vėžinių ląstelių augimą ir mažinti uždegimą. Duomenys rodo, kad išgėrus 2-3 puodelius kavos per dieną, rizika susirgti kepenų vėžiu sumažėja maždaug 40 %.
Atrodo, kad apsauginiai mechanizmai susiję su antioksidaciniu poveikiu, geresniu jautrumu insulinui ir DNR atstatymo būdų moduliavimu.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kava yra tik vienas iš daugelio vėžio prevencijos strategijų veiksnių.
Ilgaamžiškumo ir bendro mirtingumo nauda
Reguliarus kavos vartojimas ne tik padeda kovoti su konkrečiomis ligomis, bet ir didina ilgaamžiškumą ir mažina mirtingumą dėl visų priežasčių.
Daugybė didelės apimties epidemiologinių tyrimų parodė, kad saikingai geriančių kavą (3-5 puodeliai per dieną) mirtingumas yra mažesnis nei negeriančių kavos. Prestižiniuose žurnaluose paskelbti moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojančių kavą asmenų ankstyvos mirties rizika sumažėja 12-15 %.
Panašu, kad ši nauda išlieka įvairiose populiacijose ir išlieka net kontroliuojant kitus gyvenimo būdo veiksnius. Sudėtingas kavos biologiškai aktyvių junginių mišinys greičiausiai prisideda prie šio poveikio per kaupiamuosius apsauginius mechanizmus, kurie didina fiziologinį atsparumą.
Ilgaamžiškumo pranašumas būdingas ir kofeino turinčioms, ir kofeino neturinčioms kavos rūšims, o tai rodo, kad ne tik kofeinas, bet ir daugybė kitų junginių atlieka svarbų vaidmenį.
