Vaistažolių arbatos daugeliui atrodo visiškai nekenksmingos. Juk tai ne vaistai, o natūralus produktas, kurį žmonės vartoja šimtmečius. Todėl retai kas susimąsto, kad net ir švelniausia žolelė gali sukelti problemų, jei vartojama per ilgai ar per dideliais kiekiais.
Viena populiariausių vaistažolių Lietuvoje – čiobrelis. Jį dedame į arbatą peršalus, naudojame kaip prieskonį, perkame sirupus nuo kosulio. Tačiau mažai kas žino, kad šioje kvepiančioje žolelėje slypi medžiaga, dėl kurios ilgalaikis vartojimas gali tapti rizikingu.
Kodėl čiobrelis nėra toks nekaltas, kaip atrodo
Čiobrelyje yra junginys, vadinamas tujonu. Mažais kiekiais jis nepavojingas, tačiau kaupiasi organizme. Būtent todėl trumpas čiobrelių arbatos kursas peršalimo metu nekelia problemų, o kasdienė taurelė kelis mėnesius iš eilės jau gali pakenkti.
Tujonas veikia nervų sistemą. Didesnės koncentracijos gali sukelti galvos svaigimą, nerimą, miego sutrikimus. Ypač jautrios yra kepenys – jos metabolizuoja šią medžiagą, ir ilgalaikis poveikis gali paveikti jų funkciją.
Svarbu suprasti: problema ne pačiame čiobrelyje, o vartojimo trukmėje ir formoje.
Kiek laiko saugu gerti čiobrelių arbatą
Specialistai rekomenduoja laikytis paprastos taisyklės: vartoti kursais su pertraukomis.
Jei geriate čiobrelių arbatą nuo peršalimo ar kosulio, optimalus laikotarpis – apie savaitę, maksimum dvi. Po to darykite bent kelių savaičių pertrauką. Toks režimas leidžia organizmui pasinaudoti žolelės nauda ir tuo pačiu išvengti medžiagų kaupimosi.
Koncentruotesni preparatai – tinktūros, kapsulės, sirupai – reikalauja dar didesnio atsargumo. Jų vartojimo trukmė neturėtų viršyti trijų savaičių, o pertrauka tarp kursų turėtų būti ne trumpesnė nei dvi savaitės.
Kasdienė čiobrelių arbata mėnesių mėnesius – tai jau rizikinga praktika, net jei kol kas nejaučiate jokių simptomų.
Į kokius ženklus atkreipti dėmesį
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai būna lengvi ir greitai praeina nutraukus vartojimą. Tai gali būti pykinimas, lengvas pilvo diskomfortas, galvos svaigimas ar odos niežėjimas.
Tačiau yra simptomų, kurių ignoruoti negalima. Jei pastebėjote nemigą, kurios anksčiau nebuvo, padidėjusį nerimą be aiškios priežasties, širdies plakimą ar stiprų galvos skausmą – nutraukite čiobrelių vartojimą ir stebėkite, ar simptomai išnyks.
Rimčiausi perspėjamieji ženklai – odos ar akių pageltimas, neįprastas nuovargis, tamsi šlapimo spalva. Tai gali rodyti kepenų poveikį ir reikalauja gydytojo konsultacijos.
Arbata, tinktūra ar kapsulės – kas pavojingiausia
Ne visi čiobrelių preparatai vienodai stiprūs. Tujono koncentracija labai skiriasi priklausomai nuo formos.
Džiovintų lapų arbata – švelniausia forma. Užplikant karštu vandeniu, išsiskiria tik dalis veikliųjų medžiagų. Tai saugiausias pasirinkimas kasdieniam trumpalaikiam vartojimui.
Tinktūros – alkoholyje išmirkyti čiobreliai. Koncentracija čia daug didesnė, veikimas greitesnis. Tinktūras vartokite ypač trumpai ir mažomis dozėmis.
Kapsulės ir tabletės – standartizuoti ekstraktai. Nors atrodo patogiausia forma, čia veikliųjų medžiagų kiekis dažnai didžiausias. Būtinai laikykitės gamintojo nurodymų ir neviršykite rekomenduojamos trukmės.
Naminiai nuovirai – sunkiausiai prognozuojama forma. Ilgai virinti čiobreliai gali išskirti daug daugiau tujono nei įprasta arbata. Jei ruošiate stiprų nuovirą, vartokite jį retai ir nedideliais kiekiais.
Kam čiobreliai visai netinka
Yra žmonių grupių, kurioms čiobrelių preparatai – ypač koncentruoti – gali būti tiesiog pavojingi.
Nėščios ir žindančios moterys turėtų vengti terapinių čiobrelių dozių. Kaip prieskonį maiste – galima, bet arbatos kursai ar tinktūros nerekomenduojami dėl nepakankamų saugumo tyrimų.
Sergantieji epilepsija turi būti ypač atsargūs, nes tujonas gali paveikti nervų sistemos jaudrumą ir teoriškai padidinti priepuolių riziką.
Turintys kepenų problemų turėtų vengti čiobrelių preparatų arba vartoti juos tik pasitarę su gydytoju, kadangi kepenys atsakingos už tujono šalinimą iš organizmo.
Vartojantys tam tikrus vaistus – ypač tuos, kurie veikia nervų sistemą ar metabolizuojami kepenyse – turėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl galimų sąveikų.
Vyresni žmonės ir vaikai jautresni vaistažolių poveikiui, todėl jiems rekomenduojamos mažesnės dozės ir trumpesni kursai.
Kaip vartoti saugiai ir išvengti problemų
Keletas paprastų taisyklių padės mėgautis čiobrelių nauda be rizikos.
Pirma – pradėkite nuo mažos dozės. Jei anksčiau nevartojote čiobrelių reguliariai, pirmą kartą išgerkite pusę taurelės ir palaukite parą. Jei viskas gerai, galite tęsti.
Antra – rinkitės patikimus produktus. Kokybiški preparatai dažnai turi informaciją apie tujono kiekį. Mažesnis procentas reiškia saugesnį produktą ilgalaikiam vartojimui.
Trečia – laikykitės kursų principo. Gerkite savaitę ar dvi, tada darykite pertrauką. Neleiskite čiobreliams tapti kasdieniu įpročiu metų metus.
Ketvirta – stebėkite save. Jei pastebėjote bet kokius neįprastus simptomus, nutraukite vartojimą. Dažniausiai šalutiniai poveikiai išnyksta per kelias dienas po nutraukimo.
Ką daryti, jei pajutote reakciją
Jei įtariate, kad čiobreliai sukėlė nepageidaujamą poveikį, pirmiausia nutraukite jų vartojimą. Užsirašykite, kokį produktą vartojote, kokia buvo dozė ir kiek laiko tai darėte – ši informacija bus naudinga gydytojui.
Lengvi simptomai – pykinimas, svaigimas, odos niežėjimas – paprastai praeina savaime per porą dienų. Gerkite daugiau vandens, pailsėkite.
Tačiau jei simptomai stiprėja, atsiranda kvėpavimo sunkumų, stiprus veido ar gerklės patinimas, traukuliai – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Tokios reakcijos retos, bet reikalauja skubios medicininės intervencijos.
Esant bet kokiems abejonėms – geriau pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jie padės įvertinti, ar simptomai susiję su čiobreliais, ir patars, kaip elgtis toliau.
