Po kiekvieno valgio – lyg akmuo skrandyje. Nesvarbu, ką valgiau – salotas ar kotletą – rezultatas tas pats. Sunkumas, pūtimas, jausmas, kad maistas tiesiog stovi ir nejuda.
Bandžiau virškinimo fermentus, mėtų arbatą, vaikščiojimą po valgio. Padėdavo šiek tiek, bet ne iki galo. Kol vienas pažįstamas, matydamas, kaip po pietų sėdžiu susiraukęs, paklausė: „O gencijoną bandei?”
Nebuvau net girdėjęs. Bet po pirmo bandymo supratau – turėjau sužinoti anksčiau.
Simptomai, kurie nedavė ramybės
Sunkumas po valgio buvo tik pradžia. Prie jo prisidėjo ir kiti nemalonumai.
Pūtimas – pilvas išsipūsdavo lyg balionas, ypač vakare.
Dujų kaupimasis – nepatogu ir gėdinga, ypač darbe.
Lėtas virškinimas – jausmas, kad maistas „stovi” valandų valandas.
Rėmuo – ne kasdien, bet pakankamai dažnai, kad erzintų.
Gydytojas sakė – funkcinė dispepsija. Nieko baisaus, bet ir nieko konkretaus. „Valgyk mažesnėmis porcijomis,” – patarė. Lengva pasakyti.
Šaknis, apie kurią niekas nekalba
Gencijonas – karčioji šaknis, kurią mūsų seneliai naudojo virškinimui gerinti. Dabar ji beveik užmiršta, nors vaistinėse vis dar galima rasti.
Jos veikimo principas paprastas: kartumas stimuliuoja virškinimą. Kai liežuvis pajunta kartų skonį, organizmas automatiškai pradeda gaminti daugiau virškinimo sulčių. Skrandis dirba aktyviau, maistas juda greičiau.
Tai ne vaistas ir ne stebuklas – tiesiog sena priemonė, kuri padeda organizmui daryti tai, ką jis ir taip turėtų daryti.
Kaip vartoju – du būdai
Pirmas būdas – arbata: arbatinį šaukštelį džiovintos šaknies užpilu 200 ml karšto vandens, palaikau 10 minučių, nukošiu. Geriu 15–20 minučių prieš valgį arba iškart po jo.
Antras būdas – kramtymas: mažytį šaknies gabalėlį (maždaug pusę nago dydžio) tiesiog sukramtau po valgio. Skonis – labai kartus, bet poveikis greičiausias.
Arbata veikia švelniau, kramtymas – greičiau. Pasirenku pagal situaciją.
Kas nutiko per pirmą valandą
Pirmą kartą išgėriau arbatos po sočių pietų. Įprastai tokiu metu būčiau sėdėjęs kaip pripūstas balionas dar dvi valandas.
Po trisdešimties minučių pajutau, kad kažkas juda. Lyg skrandis pagaliau pradėjo dirbti.
Po valandos – sunkumo beveik nebeliko. Pilvas buvo ramus, jokio pūtimo, jokio diskomforto.
Negalėjau patikėti, kad toks paprastas dalykas gali taip padėti.
Kada vartoju dabar
Nevartoju kasdien – tik situaciškai. Kai žinau, kad valgysiu sočiai – vestuvės, gimtadieniai, šventės. Arba kai jaučiu, kad virškinimas „užstrigo”.
Taisyklė: ne daugiau nei kartą per dieną ir ne ilgiau nei dvi savaites iš eilės be pertraukos.
Tai ne vitaminai, kuriuos galima gerti be saiko. Kartumas stimuliuoja, bet nuolatinis stimuliavimas nėra geras.
Kam tai netinka
Svarbu žinoti ribas. Gencijonas nepadės, jei turite:
- Skrandžio opą ar ūminį gastritą
- Tulžies pūslės problemas
- Stiprų, nepaaiškinamą pilvo skausmą
- Rėmuos, kuris kartojasi kasdien
Taip pat vengti reikėtų: nėščioms, maitinančioms krūtimi, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, turintiems kepenų problemų.
Jei simptomai stiprūs arba nesitraukia – pas gydytoją, ne į vaistinę žolelių.
Po pusmečio – naujas įprotis
Dabar gencijonas guli mano virtuvės spintelėje šalia arbatų. Prieš šventinį stalą – puodelis karčios arbatos. Po sočios vakarienės – mažas šaknies gabalėlis.
Sunkumas po valgio – beveik užmirštas jausmas. Ne todėl, kad valgau mažiau. O todėl, kad pagaliau radau tai, kas padeda virškinimui dirbti taip, kaip turėtų.
Kartais paprasčiausi sprendimai slypi ten, kur niekas nebežiūri – tarp senų žolelių, kurias mūsų močiutės žinojo, o mes pamiršome.
