Keistas svečias tarp daržovių
Jeigu vaikščiodami po sodą ar daržą pastebėjote ryškiai geltoną, pūkuotą darinių ant žemės ar medžių kamienų – nenustebkite. Tai ne pelėsis, ne grybas ir tikrai ne pavojingas kenkėjas. Šis į kiaušinių plakinį panašus padaras vadinamas Fuligo septica, arba liaudiškai – šunų vėmalais. Nepaisant nemalonaus vardo, jis yra vienas įdomiausių organizmų, kurį galite sutikti savo kieme.
Kas yra Fuligo septica?
Fuligo septica priklauso gleivūnams – vienaląsčiams organizmams, kurie neturi nei šaknų, nei stiebų, nei grybienos, bet gali judėti, „ieškoti“ maisto ir netgi „priimti sprendimus“. Jis neturi nervų sistemos ar smegenų, bet geba reaguoti į aplinką, keisti judėjimo kryptį ir net prisiminti kliūtis.
Šis organizmas ypač suaktyvėja drėgnomis, šiltomis dienomis, po lietaus. Tuomet jis gali atsirasti tarsi iš niekur ir apimti nedidelį žemės ar organinių medžiagų plotą, o kitą dieną – jau būti kitur. Iš to ir kyla įspūdis, kad jis „vaikšto“.
Kodėl jis pasirodo jūsų sode?
Sodininkai dažniausiai Fuligo septica randa ant komposto krūvų, mulčio, pūvančių lapų ar medienos. Tai – ideali aplinka, kurioje gleivūnas gali maitintis mikroorganizmais, bakterijomis ir kitomis organinėmis medžiagomis.
Tai, ką matote paviršiuje – dažniausiai tik plazmodis, arba aktyvioji forma. Ji juda labai lėtai – apie milimetrą per valandą, bet tai pakanka, kad per naktį pakeistų vietą. Kai sąlygos tampa nepalankios (per sausa, per šalta), organizmas virsta sporine forma ir gali taip išbūti mėnesius ar net metus.
Ar jis pavojingas?
Trumpas atsakymas – ne. Nors Fuligo septica išvaizda gali būti šokiruojanti, jis visiškai nepavojingas žmonėms, gyvūnams ar augalams. Jis nesukelia ligų, nesimauna ant šaknų, nesusigeria į daržoves ir neteršia dirvožemio. Priešingai – kai kurie mokslininkai teigia, kad jo buvimas netgi rodo, jog jūsų sodo mikroekosistema yra sveika ir gyvybinga.
Vis dėlto, jei organizmas pasirodo nepageidaujamoje vietoje – pavyzdžiui, ant kiemo plytelių ar sodo takelio – jį galima tiesiog nuplauti stipresne vandens srove arba pašalinti su kastuvėliu. Jokios chemijos nereikia.
„Beveik nemirtingas“?
Vienas įdomiausių faktų apie Fuligo septica – jo atsparumas ekstremalioms sąlygoms. Jis gali ilgai išgyventi be vandens, o kai vėl atsiranda drėgmės, suaktyvėja tarsi iš naujo atgimtų. Tai viena iš priežasčių, kodėl jis laikomas biologiniu fenomenu.
Dar daugiau – kai kurios šio organizmo atmainos turi baltymą, vadinamą fuligorubinu. Jis apsaugo ląsteles nuo sunkiųjų metalų, tokių kaip cinkas ar švinas. Tai rodo, kad šis organizmas turi natūralių apsauginių mechanizmų, kokių pavydėtų net kai kurie gyvūnai.
Jo vaidmuo gamtoje
Gleivūnai, įskaitant Fuligo septica, atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje. Jie padeda skaidyti organines medžiagas, palaikydami maistingų medžiagų apytaką dirvožemyje. Tai reiškia, kad jie – natūralūs „valytojai“, padedantys jūsų sode išlaikyti balansą tarp augalų ir mikroorganizmų.
Kai kurie sodininkai, pažinę šį padarą, netgi palieka jį ramybėje – ypač jei jis nekelia vizualinio diskomforto. Galų gale, natūrali įvairovė sode – tai sveikatos ženklas.
Kodėl jis taip domina mokslininkus?
Nors atrodo kaip primityvus darinys, Fuligo septica geba „mokytis“ – tai įrodė eksperimentai, kuriuose gleivūnai prisiminė, kur yra kliūtys ar maisto šaltiniai. Jie netgi gali „perduoti atmintį“ kitiems gleivūnams, susiliedami tarpusavyje.
Tokios savybės skatina mokslininkus tirti šiuos organizmus kaip modelius neuromokslams, net ir dirbtinio intelekto vystymui. Juk jei padaras be smegenų gali priimti sprendimus – ką dar nežinome apie gyvenimą?
Ar verta jį pašalinti?
Daugeliu atvejų – ne. Nebent jis trukdo estetikai arba atsiranda ant vaikščiojimo takų. Kitaip – Fuligo septica galima tiesiog ignoruoti. Jis nei piktžolė, nei infekcija, nei pavojus aplinkai.
Jei norite, galite jį net stebėti: sukurkite drėgną medienos ar lapų kampelį, ir galbūt jis sugrįš. Tai puikus būdas pažinti mikrogyvybę savo sode – be mikroskopo ar laboratorijos.
Išvada
Fuligo septica – tai daugiau nei keistas, ryškiai geltonas darinys. Jis – gyvybingas, protingas (savaip), naudingas ir tikrai unikalus. Tai vienas iš tų gamtos fenomenų, kurie primena, kad net paprasčiausi organizmai gali būti nepaprastai sudėtingi ir svarbūs.
Tad kitą kartą, kai pamatysite „kiaušinį“ ant savo komposto, gal neskubėkite jo šalinti. Galbūt tai – jūsų sodo mažasis stebuklas.
