Europinis vaisinis liokaniumas (Eulecanium tiliae), kitaip dar vadinamas vaismedžių liokaniumu, yra vienas iš pavojingiausių vaismedžių kenkėjų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Šis kenkėjas priklauso skydamarių (Coccidae) šeimai ir gali padaryti didelę žalą vaismedžiams, dekoratyviniams augalams bei uogakrūmiams.

Biologinės savybės

Europinis vaisinis liokaniumas – tai nejudrus, nejudančiomis patelėmis pasižymintis kenkėjas. Suaugę patelės yra apvalios ar ovalios formos, išgaubtos, 4-8 mm dydžio, rudos, raudonai rudos arba gelsvai rudos spalvos. Jos išsiskiria tuo, kad neturi aiškiai matomų antenų ir kojų. Patinėliai skiriasi nuo patelių – jie yra smulkūs, sparnuoti, bet jų burnos organai yra sunykę, todėl jie negali maitintis ir gyvena labai trumpai.

Vystymosi ciklas

Europinio vaisinio liokaniuamo vystymosi ciklas yra toks:

1. Kiaušinėliai – juos patelės deda pavasarį po savo skydeliu. Viena patelė gali padėti nuo 1000 iki 3000 kiaušinėlių.
2. Lervos – išsiritusios iš kiaušinėlių, lervos yra labai judrios ir išsiskirsto po visą augalą. Šiame etape jos yra jautriausios insekticidams.
3. Nimfos – po pirmojo nėrimosi lervos tampa nejudriomis nimfomis, kurios tvirtai prisitvirtina prie augalo ir pradeda intensyviai maitintis augalo sultimis.
4. Suaugėliai – per metus išsivysto viena generacija. Žiemoja antrojo ūgio nimfos ant plonų šakų.

Kenkimas augalams

Europinis vaisinis liokaniumas yra polifaginis kenkėjas, galintis pažeisti beveik visus Lietuvoje augančius lapuočius medžius ir krūmus. Soduose jis dažniausiai apninka:

• Obelis
• Kriaušes
• Slyvas
• Vyšnias
• Juoduosius ir raudonuosius serbentus
• Agrastus
• Vynuoges

Žalos požymiai

Liokaniumas kenkia augalams keliais būdais:

1. Sultys siurbimas – kenkėjai maitinasi augalo sultimis, dėl to augalas silpsta, prasčiau auga, mažėja derlius.
2. Lipčiaus išskyrimas – liokaniumas išskiria lipnią medžiagą – lipčių, kuri padengia augalo dalis. Ant šio lipčiaus dažnai apsigyvena suodligę sukeliantys grybai, dėl kurių lapai pajuoduoja ir negali vykdyti fotosintezės.
3. Virusų platinimas – liokaniumas gali būti įvairių augalų virusų pernešėjas.

Intensyviai pažeisti augalai pradeda skursti, nustoja derėti, džiūsta šakos, o ilgainiui augalas gali visiškai žūti.

Atpažinimas

Europinį vaisinį liokianiumą galima atpažinti pagal šiuos požymius:

• Ant jaunų šakelių, ūglių ar lapų pastebimi rusvos ar raudonai rudos spalvos skydeliai.
• Šakelės apninktos iškiliais, apvaliais ar kiaušinio formos skydeliais.
• Ant lapų ir vaisių matomas lipčius, kartais pasidengęs suodligės apnašomis.
• Pajudinus augalą, nesimato skraidančių vabzdžių (skirtingai nuo baltasparnių ar tripsų).

Kovos būdai

Mechaniniai

1. Genėjimas – pašalinti ir sudeginti stipriai pažeistas šakas.
2. Nuvalymas – nestipriai pažeistas šakas galima nuvalyti šepetėliu, sudrėkintu muilo tirpalu ar spiritu.
3. Karštas vanduo – žiemos metu apipurkšti šakas karštu vandeniu, kuris sunaikins žiemojančias nimfas.

Biologiniai

1. Natūralūs priešai – liokaniuamai turi nemažai natūralių priešų, kaip boružės ir jų lervos, parazitinės vapsvos, plėšrūnai erkiukai.
2. Augalinės kilmės preparatai – purškimas neem aliejaus preparatais, česnako ar degiojo pipiro antpilais.

Cheminiai

1. Mineralinė alyva – žiemos pabaigoje arba ankstyvo pavasario metu, kai dar neprasidėjęs vegetacijos laikotarpis, galima naudoti mineralinę alyvą, kuri užtroškina žiemojančias nimfas.
2. Insekticidai – patelėms dar nepradėjus dėti kiaušinėlių, galima naudoti sisteminio veikimo insekticidus. Efektyviausi yra neonikotinoidų grupės preparatai.
3. Lipčius naikinantys preparatai – jei augalas jau apniktas lipčiaus ir suodligės, reikia naudoti specialius preparatus jiems pašalinti.

Prevencija

Norint išvengti liokaniuamo invazijos, rekomenduojama:

1. Reguliariai tikrinti vaismedžius ir dekoratyvinius augalus, ypač pavasarį.
2. Naudoti sveikus, neinfekuotus sodinamuosius augalus.
3. Neimti dauginimui šakelių nuo pažeistų augalų.
4. Palaikyti augalų gyvybingumą tinkamu laistymu ir tręšimu.
5. Skatinti naudingų vabzdžių, ypač boružių, buvimą sode.
6. Taikyti sėjomainą ir kitas agrotechnines priemones.

Išvados

Europinis vaisinis liokaniumas yra rimtas kenkėjas, galintis padaryti didelę žalą vaismedžiams ir kitiems augalams. Norint sėkmingai su juo kovoti, būtina laiku pastebėti kenkėjo požymius ir imtis kompleksinių priemonių. Derinant mechanines, biologines ir, jei būtina, chemines priemones, galima efektyviai kontroliuoti šio kenkėjo populiaciją ir išsaugoti sveikus augalus.

Svarbu atminti, kad lengviau užkirsti kelią kenkėjams, nei vėliau kovoti su jų pasekmėmis. Reguliari sodo ir dekoratyvinių augalų priežiūra yra geriausias būdas išvengti liokaniuamo ir kitų kenkėjų invazijos.