Apžvalgoje vertinamas objektyviai, pateikiant praktinius protokolus, kurie sieja sezoninį valymą su patogenų kontrole ir dirvožemio atkūrimu. Joje lyginami biologiniai inokuliantai ir tiksliniai fungicidai, vertinamas komposto, dangos kultūrų ir ilgai veikiančių mineralinių priedų naudojimo laikas, o bendruomenės sanitarija nurodoma kaip pakartotinio atsiradimo veiksnys. Santrauka yra metodiška ir pagrįsta įrodymais, kelia klausimus apie kompromisus ir įgyvendinimą dideliu mastu.
Rudens valymas ir ligų prevencija
Ruošiantis žiemai, kruopštus rudens valymas pašalina augalų liekanas, sergančius egzempliorius, nukritusius lapus ir piktžoles, kurios gali būti kenkėjų, grybų sporų, nematodų ir kitų ligų sukėlėjų šaltinis; net ir iš pažiūros sveiki augalai gali palikti infekcines medžiagas dirvožemyje, todėl valymas turi būti išsamus, po jo turi būti atliekama tikslinė dezinfekcija ir dirvožemio tręšimas.
Recenzentas pastebi, kad sistemingas pašalinimas, tikrinimas ir šalinimas yra pagrindinė prevencija. Atliekų nukreipimas iš komposto arba kontroliuojamas kompostavimas sumažina inokuliantą.
Po pašalinimo, tikslingas dirvos dezinfekavimas, jei būtina, ir organinės dirvos pagerinimas atkuria pusiausvyrą. Rekomendacijose prioritetas teikiamas būsimų pasėlių ir kaimynų sodų apsaugai, taikant kruopštų, bendruomenės interesus atitinkantį sanitarijos režimą.
Biologiniai apdorojimai ir kada juos taikyti
Atlikus griežtą rudens sanitarijos režimą ir tikslingą dirvos tręšimą, dėmesys nukreipiamas į biologinius apdorojimus, kurie
Recenzentas pažymi, kad biologiniai preparatai, tokie kaip Phytosporin M ir Trichodermin, aktyvuoja naudingas bakterijas, gerina struktūrą ir mažina nematodų spaudimą, kai naudojami šiltame dirvožemyje, kurio temperatūra viršija 12 °C.
Laikas suderinamas su dirvožemio temperatūra ir pasėlių ciklu; naudojimas ankstyvą pavasarį arba vėlyvą pavasarį, kai yra šilta, maksimaliai padidina kolonizaciją, neapkraunant augalų.
Praktiniuose patarimuose pabrėžiama, kad reikia naudoti tikslias dozes, tolygiai padengti ir integruoti su žaliosiomis trąšomis ir kompostu.
Tikslas – atsparus, paslaugoms orientuotas valdymas: apsaugoti derlių, sumažinti priklausomybę nuo cheminių medžiagų ir atkurti sveiką dirvožemio ekosistemą.
Cheminės priemonės sunkiais grybelinių ligų atvejais
Kai sunkios grybelinės ligos, pvz., vėlyvasis puvinys (Phytophthora), pranoksta biologines priemones, cheminiai fungicidai suteikia greitą ir veiksmingą pagalbą, sumažindami patogenų kiekį ir apsaugodami šaknų ir lapų sistemas.
Apžvalgoje nagrinėjami vario pagrindu pagaminti preparatai (vario sulfatas, Bordo mišinys), rekomenduojami Phytophthora kontrolei: jie veikia plačiai, mažina sporų gyvybingumą ir papildo dirvožemio varį.
Naudojimas yra tiriamasis ir atsargus – taikomas tik esant ūmiems protrūkiams, naudojant apsauginę įrangą ir laikantis etiketėje nurodytų dozių.
Dažnumas turėtų būti ribojamas, siekiant išvengti kaupimosi ir žalos aplinkai (gairėse siūlomi metiniai intervalai tarp naudojimo).
Sprendimai teikia pirmenybę bendruomenės sveikatai, pasėlių apsaugai ir ilgalaikio dirvožemio sutrikdymo mažinimui.
Dirvožemio derlingumo atkūrimas ir ilgalaikio veikimo trąšos
Po akutinių grybinių grėsmių pašalinimo tikslinėmis cheminėmis priemonėmis, dėmesys nukreipiamas į ilgalaikio dirvožemio derlingumo atkūrimą naudojant organines medžiagas ir lėtai išsiskiriančias maistines medžiagas.
Apžvalgos autorius pažymi, kad kompostas, humusas ir gerai supuvęs mėšlas padeda atkurti struktūrą, išlaikyti drėgmę ir maitinti mikrobų bendrijas.
Ilgalaikiam maistinių medžiagų prieinamumui užtikrinti rekomenduojami mineraliniai fosforo ir kalio šaltiniai (superfosfatas, kalio-magnio sulfatas, kalio sulfatas), kurie turi būti naudojami atsargiai ir laiku, kad būtų išvengta išplovimo.
Šiame etape azoto trąšos nerekomenduojamos, kad būtų išvengta ramybės būsenos augimo.
Akcentuojamas praktiškumas: dozuotas naudojimas, dirvožemio tyrimai, jei įmanoma, ir pirmenybė teikiama medžiagoms, kurios palaiko naudingą mikroflorą ir užtikrina pastovų maistinių medžiagų išsiskyrimą būsimiems pasėliams.
Dengiamosios kultūros ir dirvožemio gerinimo praktika
Šaltesniais mėnesiais dengiamųjų kultūrų, paprastai vadinamų žaliosiomis trąšomis arba sideratėmis, sėjimas yra praktiška, mažos rizikos strategija, skirta atkurti dirvožemio organines medžiagas, slopinti piktžolių augimą ir skatinti naudingą mikrobų veiklą.
Apžvalgoje nagrinėjamas rūšių pasirinkimas, vietos laiko parinkimas ir naikinimo metodai, kurie maksimaliai padidina humuso kaupimąsi, neskatindami kenkėjų ar vėlyvojo sezono augimo. Pupiniai augalai fiksuoja azotą; kryžmažiedžiai mažina nematodų skaičių; žolės prideda organinių medžiagų.
Integravimas su rudens valymu, komposto naudojimu ir selektyviais biopreparatais optimizuoja rezultatus. Atsargus sėjomaina ir azoto perteklių vengimas rudenį užkerta kelią pažeidžiamam ūglių augimui.
Rekomendacijose prioritetas teikiamas bendruomenės maisto saugumui, ekologiniam atsparumui ir darbo efektyvumui, kurie naudingi sodininkams ir smulkiems ūkininkams.
Išvada
Apžvalgoje daroma išvada, kad „Elixir for the Soil“ pateikia glaustą, įrodymais pagrįstą planą, kaip atkurti pažeistus lysves. Tyrimo metodas suderina griežtą rudens sanitariją, laiku atliekamas biologines intervencijas ir protingą cheminių medžiagų naudojimą esant stipriems grybelio protrūkiams. Praktiniai patarimai apie kompostą, dangias kultūras ir ilgai veikiančius mineralinius priedus pabrėžia dirvožemio struktūros ir derlingumo atkūrimą, o bendruomenei orientuota ligų prevencija sumažina infekcijos šaltinius. Apskritai, knyga yra objektyvus, naudingas vadovas sodininkams ir smulkiems augintojams, siekiantiems matomo dirvožemio atkūrimo.
