Medicinos ekspertai nerimauja dėl plačiai paplitusio alergijos ir peršalimo simptomų painiojimo . Dėl nosies užgulimo, kuris yra pagrindinis abiejų ligų simptomas, pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dažnai nustatoma klaidinga diagnozė. Dėl šios painiavos kasmet neefektyviam gydymui iššvaistomi milijardai eurų. Pagrindiniai skirtumai yra šie: trukmė (peršalimo ligos trunka 7-10 dienų, o alergijos – ilgiau), karščiavimas sergant peršalimo ligomis ir akių niežėjimas sergant alergija. Šių skirtumų supratimas padeda pacientams gauti tinkamą priežiūrą ir išvengti komplikacijų.
Stebinantis sutapimas: Kaip alergijos simptomai imituoja peršalimo simptomus
Daugelis žmonių alergijos simptomus supainioja su peršalimo simptomais dėl jų nepaprasto panašumo. Abi ligos gali sukelti slogą, čiaudulį, užsikimšimą ir nuovargį, todėl tiksli savidiagnostika be gydytojo konsultacijos yra sudėtinga.
Esminiai skirtumai susiję su ligos trukme ir papildomais simptomais. Peršalimo simptomai paprastai trunka 7-10 dienų, o alergijos išlieka tol, kol tęsiasi poveikis. Peršalimo ligos dažnai sukelia karščiavimą ir kūno skausmus, kuriuos alergija sukelia retai. Priešingai, alergijos dažnai sukelia akių niežėjimą ir gerklės dirginimą.
Šių skirtumų supratimas padeda žmonėms ieškoti tinkamo gydymo – antihistamininių vaistų nuo alergijos ir poilsio bei dekongestantų nuo peršalimo.
Kodėl nosies užgulimas dažnai diagnozuojamas neteisingai
Nosies užgulimas yra vienas iš dažniausiai klaidingai diagnozuojamų simptomų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, nes tiek pacientai, tiek gydytojai stengiasi atskirti jo priežastis. Panašus alerginio rinito ir virusinių infekcijų vaizdas sukelia diagnostinę painiavą, nes dėl abiejų būklių susikaupia gleivių ir atsiranda nosies obstrukcija.
Klaidingą diagnozę lemia keli veiksniai: sutampanti simptomatika, sezoniniai simptomai, kurie gali sutapti, ir pacientų polinkis diagnozuoti save remiantis ankstesne patirtimi. Be to, dėl laiko stokos vizito pas gydytoją metu dažnai neįmanoma išsamiai surinkti anamnezės, kuri atskleistų svarbius skirtumus, pavyzdžiui, simptomų trukmę, juos sukeliančius veiksnius ir susijusius požymius, pavyzdžiui, akių ar gerklės niežėjimą– požymius, pagal kuriuos alergija atskiriama nuo infekcijos.
Netinkamos būklės gydymo finansinė kaina
Kasmet iššvaistoma milijardai sveikatos priežiūros dolerių, kai alergijos simptomai netinkamai gydomi nuo peršalimo, o tai sukelia tiek tiesioginių, tiek ilgalaikių finansinių pasekmių.
Pacientai dažnai įsigyja daugybę be recepto parduodamų peršalimo priemonių, kurios minimaliai palengvina alergijos simptomus, ir prieš kreipdamiesi tinkamos pagalbos išleidžia 36-91 eurą. Be to, negydoma alergija gali išsivystyti į sinusitą ar kitas komplikacijas, dėl kurių prireikia antibiotikų, vizitų pas specialistus ir net chirurginių intervencijų – išlaidos vienam pacientui gali viršyti 4550 eurų.
Sveikatos priežiūros sistemoms tenka našta dėl nereikalingų apsilankymų skubios pagalbos tarnybose ir vėlesnių vizitų. Darbdaviai kasmet patiria 3,5 mlrd. eurų produktyvumo nuostolių dėl alergijos sukelto nedarbingumo ir pravaikštų, kurių būtų galima išvengti tinkamu ankstyvu gydymu.
Pagrindiniai alerginių reakcijų ir peršalimo ligų skirtumai
Atskirti alergines reakcijas nuo peršalimo ligų yra esminis žingsnis link tinkamo diagnozavimo ir gydymo, kuris gali padėti sumažinti anksčiau nurodytas nereikalingas išlaidas.
Alergija paprastai pasireiškia skaidriomis išskyromis iš nosies, akių niežėjimu ir kelias savaites besitęsiančiais simptomais. Peršalimo simptomai yra tirštos geltonos gleivės, gerklės skausmas ir paprastai praeina per 7-10 dienų. Dar viena užuomina yra laikas: alergijos dažnai sutampa su tam tikrais metų laikais ar poveikiu, o peršalimo ligos paprastai pasireiškia žiemos mėnesiais.
Kūno temperatūra yra patikimas rodiklis – karščiavimas dažnai lydi peršalimo ligas, bet retai pasitaiko alergijos atveju. Be to, alergijos simptomai reaguoja į antihistamininius vaistus, o peršalimo simptomai paprastai nereaguoja.
Kada kreiptis į alergologą, o ne gydytis savarankiškai
Nepaisant to, kad be recepto parduodamos priemonės yra patogios, žinojimas, kada kreiptis į gydytoją alergologą, yra labai svarbus sprendimas siekiant veiksmingo gydymo. Specialistai rekomenduoja kreiptis į specialistą, kai simptomai išlieka ilgiau nei septynias dienas, pablogėja vartojant vaistus arba daro didelę įtaką kasdienei veiklai.
Alergologai gali atlikti specialius tyrimus, kad nustatytų tikslius sukėlėjus ir galėtų sudaryti tikslingus gydymo planus, o ne slopinti simptomus. Jie gali paskirti imunoterapiją, kurios negalima įsigyti be recepto.
Įspėjamieji požymiai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į specialistą, yra kvėpavimo sunkumai, stiprus sinusų skausmas arba simptomai, kuriuos lydi karščiavimas. Tiems, kuriems peršalimo ligos kartojasi tam tikrais metų laikais, ypač reikėtų apsvarstyti galimybę atlikti alerginius tyrimus, o ne tęsti savigydos ciklus.
Sezoniniai modeliai: užuomina, kaip atskirti alergiją nuo peršalimo
Vienas iš patikimiausių rodiklių, padedančių atskirti alergiją nuo peršalimo, yra simptomų pasireiškimo laikas ir pasikartojimas per metus.
Alergija paprastai pasireiškia pagal nuspėjamus sezoninius dėsningumus– pavasarį medžių žiedadulkės, vasarą žolės žiedadulkės ir rudenį piktžolių žiedadulkės. Šiais sezonais nuolat pasireiškiantys simptomai rodo alergiją, o ne peršalimą. Be to, alergijos simptomai dažnai išlieka kelias savaites ar mėnesius, o peršalimo simptomai paprastai išnyksta per 7-10 dienų.
Orų pokyčiai taip pat gali būti užuomina. Alergijos simptomai gali sustiprėti sausomis ir vėjuotomis dienomis, kai padidėja žiedadulkių kiekis, bet pagerėti po lietaus. Simptomų pasireiškimo priklausomybės nuo metų laikų stebėjimas padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams nustatyti tikslią diagnozę.
Veiksmingas gydymas sužinojus, kad tai iš tikrųjų alergija
Nustačius, kad simptomai yra ne peršalimo, o alerginio pobūdžio, pacientai gali ištirti keletą veiksmingų gydymo būdų.
Antihistamininiai vaistai blokuoja histamino, cheminės medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, veikimą ir palengvina čiaudulį, niežulį ir slogą. Nosies kortikosteroidai mažina uždegimą ir laikomi vienu veiksmingiausių nuolatinių simptomų gydymo būdų. Dekongestantai gali laikinai palengvinti nosies užgulimą, tačiau neturėtų būti vartojami ilgą laiką.
Esant sunkiai alergijai, imunoterapija (skiepai nuo alergijos) palaipsniui mažina imuninės sistemos jautrumą konkretiems alergenams. Paprasti aplinkos pakeitimai, pavyzdžiui, oro valytuvų naudojimas, reguliarus patalynės skalbimas ir langų laikymas uždarytų, kai yra didelis žiedadulkių kiekis, gali gerokai sumažinti alergenų poveikį.
Kaip aplinkos pokyčiai didina alergijos paplitimą
Klimato kaita ir šiuolaikiniai aplinkos veiksniai labai prisideda prie didėjančio alergijų paplitimo visame pasaulyje. Aukštesnė temperatūra pailgina žiedadulkių sezoną, o padidėjęs CO2 kiekis skatina augalus gaminti didesnius kiekius stipresnių žiedadulkių.
Urbanizacija dėl taršos ir kietųjų dalelių, kurios gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę, įneša naujų alergenų, todėl žmonės tampa jautresni alerginėms reakcijoms. Be to, dėl šiuolaikinių statybos metodų buvo sukurta sandaresnė patalpų aplinka, kurioje koncentruojasi patalpų alergenai, pavyzdžiui, dulkių erkutės ir pelėsis.
Šie aplinkos pokyčiai neproporcingai veikia pažeidžiamas gyventojų grupes, įskaitant vaikus, kurių imuninė sistema dar tik vystosi, ir pagyvenusius asmenis, kurių kvėpavimo sistema yra sutrikusi.
