Ekspertai įspėja, kad vaistažolių arbatos gali labai sąveikauti su receptiniais vaistais. Arbatoje esantys junginiai gali keisti vaistų metabolizmą dėl citochromo P450 fermentų poveikio arba daryti papildomą poveikį panašiems vaistams. Didelės rizikos deriniai yra tokie: jonažolė su antidepresantais, ginkmedis su kraują skystinančiais vaistais ir ramunėlės su raminamaisiais vaistais. Įspėjamieji ženklai: netikėtas mieguistumas, virškinimo sutrikimai arba kraujospūdžio pokyčiai. Arbatos ir vaistų vartojimo intervalas 2-4 valandos sumažina sąveikos riziką. Tinkamas bendravimas su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais užtikrina saugesnį vaistažolių arbatos vartojimą.
Mokslas apie vaistažolių arbatos ir vaistų sąveiką
Žolelių arbatų ir farmacinių vaistų sąveika vyksta per keletą biocheminių mechanizmų, kurie gali turėti didelės įtakos vaistų veiksmingumui ir saugumui. Augaliniai junginiai gali slopinti arba indukuoti citochromo P450 fermentus– pagrindinius baltymus, atsakingus už vaistų metabolizmą kepenyse. Šis pokytis gali padidinti vaistų toksiškumą arba sumažinti gydomąjį poveikį.
Be to, vaistažolės, kurių sudėtyje yra panašių veikliųjų junginių kaip ir vaistų, gali sukelti papildomą arba sinergetinį poveikį. Pavyzdžiui, jonažolė, panašiai kaip ir antidepresantai, veikia serotonino kiekį ir gali sukelti pavojingą serotonino sindromą.
Kai kurios vaistažolės taip pat daro įtaką vaistų absorbcijai ar eliminacijai keisdamos skrandžio pH, baltymų surišimo ar transportavimo mechanizmus.
Dažniausiai pasitaikančios vaistažolės, turinčios įtakos vaistų veiksmingumui
Keletas plačiai vartojamų vaistažolių gali keisti vaistų veiksmingumą, todėl tiek sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, tiek pacientai turi būti budrūs. Jonažolė ypač veikia antidepresantus, kontraceptikus ir imunosupresantus, nes pagreitina vaistų metabolizmą.
Dviskiautis ginkmedis dėl savo kraują skystinančių savybių didina kraujavimo riziką vartojant kartu su antikoaguliantais, pavyzdžiui, varfarinu.
Kitos sąveikos, keliančios susirūpinimą, yra šios: ramunėlės su raminamaisiais vaistais, nes sukelia pernelyg didelį mieguistumą; ženšenis su vaistais nuo diabeto, nes gali destabilizuoti cukraus kiekį kraujyje; saldymedžio šaknis su diuretikais arba vaistais nuo širdies ligų, nes gali paveikti kalio kiekį. Ežiuolė gali sumažinti imunosupresantų veiksmingumą, o valerijonas, vartojamas kartu su benzodiazepinais, gali sustiprinti raminamąjį poveikį.
Didelės rizikos vaistai, kurie nemaišomi su vaistažolių arbatomis
Nors daugelis pacientų žolelių arbatas laiko nekenksmingomis natūraliomis priemonėmis, tam tikri receptiniai vaistai kelia didelę sąveikos riziką, kuri gali sukelti pavojingų pasekmių sveikatai.
Kraują skystinantys vaistai, pavyzdžiui, varfarinas, pavojingai sąveikauja su imbiero ir ramunėlių arbatomis ir gali sukelti nenormalų kraujavimą. Antidepresantai, ypač MAOI ir SSRI, kartu su jonažolių arbata gali sukelti serotonino sindromą.
Pacientai, vartojantys vaistus nuo diabeto, turėtų vengti ožragės arbatos, nes ji gali sukelti hipoglikemiją.
Be to, širdies vaistai sąveikauja su gudobelių arbata, o raminamieji vaistai tampa pernelyg stiprūs, jei vartojami su valerijonų ar levandų arbata. Imunosupresantai praranda veiksmingumą, kai derinami su ežiuolės ar šeivamedžio preparatais.
Įspėjamieji ženklai, kad arbata trukdo vartoti vaistus
Pacientai dažnai nepastebi subtilių fiziologinių pokyčių, kurie rodo žolelių arbatos sąveiką su vaistais. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai rekomenduoja stebėti, ar pavartojus vaistažolių arbatos ir vartojant receptinių vaistų neatsiranda netikėto mieguistumo, galvos svaigimo ar galvos skausmo.
Virškinimo sutrikimai, įskaitant pykinimą, skrandžio skausmą ar pakitusį tuštinimąsi, dažnai signalizuoja apie probleminę sąveiką. Staigūs kraujospūdžio svyravimai, širdies plakimas ar neįprastos mėlynės verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vaistų veiksmingumo pokyčiai , pavyzdžiui, sumažėjęs skausmo malšinimas ar sumažėjusi cukraus kiekio kraujyje kontrolė, gali rodyti trukdžius. Svarbus laikas: simptomai, pasireiškiantys per kelias valandas po arbatos vartojimo, rodo galimą sąveiką, kurią reikia profesionaliai įvertinti ir galbūt pakoreguoti arbatos vartojimo arba vaistų vartojimo grafiką.
Kaip saugiai mėgautis vaistažolių arbata vartojant receptinius vaistus
Norint saugiai mėgautis vaistažolių arbatomis kartu su receptiniais vaistais, reikia kruopštaus planavimo ir gydytojo konsultacijos. Apie visas reguliariai vartojamas vaistažolių arbatas reikia informuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, nes jose yra biologiškai aktyvių junginių, kurie gali sąveikauti su vaistais.
Pacientai gali vesti arbatos vartojimo žurnalą, pažymėdami bet kokias neįprastas reakcijas. Galimą sąveiką sumažina arbatos vartojimo ir vaistų vartojimo laiko tarpas – 4-8 valandos. Prieš vartojimą ištyrus konkrečių vaistažolių ir vaistų derinius, galima gauti vertingos prevencinės informacijos.
Asmenims, vartojantiems kelis vaistus, vaistininkai gali atlikti išsamius sąveikos patikrinimus. Renkantis komerciškai paruoštas arbatas su standartizuotomis sudedamosiomis dalimis, poveikis yra labiau nuspėjamas nei laukinių ar namie pagamintų rūšių.
Ką papasakoti sveikatos priežiūros specialistui apie savo arbatos vartojimo įpročius
Išsami informacija apie vaistažolių arbatos vartojimo įpročius yra esminis veiksmingos medicininės priežiūros komponentas. Pacientai turėtų informuoti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus apie visas vartojamas vaistažolių arbatas, įskaitant jų vartojimo dažnumą, koncentraciją ir virimo būdus.
Aptardami arbatos vartojimo įpročius, asmenys turėtų paminėti konkrečias žoleles, prekių ženklus ir bet kokį pastebimą poveikį. Vertinga dokumentuoti sezoninius vartojimo pokyčius, nes tam tikros vaistažolės gali būti dažniau vartojamos esant tam tikriems sveikatos sutrikimams.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams reikia šios išsamios informacijos, kad jie galėtų tiksliai įvertinti galimą vaistų sąveiką ir atitinkamai pakoreguoti gydymo planus. Į susitikimus atsinešus produkto pakuotę ar nuotraukas, lengviau tiksliai nustatyti vaistažolių sudedamąsias dalis, kurios gali turėti įtakos vaistų veiksmingumui ar saugumui.
