Higienos ekspertai paprastai pirmenybę teikia popieriniams rankšluosčiams, o ne oro džiovintuvams rankoms džiovinti. Tyrimai rodo, kad popieriniai rankšluosčiai dėl trinties ir absorbcijos pašalina daugiau bakterijų, o didelio greičio oro džiovintuvai gali išsklaidyti mikroorganizmus iki dviejų metrų atstumu. Popieriniai rankšluosčiai sumažina bakterijų kiekį ant pirštų pagalvėlių iki 76 %, todėl geriau mechaniškai pašalina patogenus. Sveikatos priežiūros įstaigos dažniausiai renkasi popierinius rankšluosčius, nepaisydamos jų poveikio aplinkai. Mokslo žinios apie veiksmingą rankų higieną neapsiriboja vien tik džiovinimu.
Mokslas apie rankų džiovinimą: Ką rodo tyrimai
Nors diskusijose apie higieną daug dėmesio skiriama tinkamam rankų plovimui, vėlesnis džiovinimo procesas vaidina ne mažiau svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą rankų higieną. Tyrimai rodo, kad ant drėgnų rankų bakterijos plinta lengviau nei ant sausų, todėl labai svarbu kruopščiai nusausinti rankas.
Popierinių rankšluosčių ir oro džiovintuvų palyginimo tyrimų rezultatai nevienareikšmiai. Popieriniai rankšluosčiai pašalina bakterijas dėl fizinės trinties ir absorbcijos, o didelio greičio oro džiovintuvai – dėl garavimo.
Žurnale „Journal of Hospital Infection” nustatyta, kad popieriniai rankšluosčiai bakterijų skaičių mažina veiksmingiau nei oro džiovintuvai. Tačiau šiuolaikiniai purkštukiniai oro džiovintuvai pasižymi geresniu efektyvumu nei senesni šilto oro modeliai.
Aplinkos veiksniai ir patalpų priežiūra taip pat turi didelę įtaką džiovinimo metodo veiksmingumui.
Bakterijų plitimas: Kaip oro džiovintuvai gali išsklaidyti mikrobus
Oro džiovintuvų veiksmingumas tikrinamas ne tik dėl jų džiovinimo galimybių, bet ir dėl bakterijų sklaidos.
Tyrimai rodo, kad greitaeigiai oro džiovintuvai gali aerozoliniu būdu paskleisti bakterijas nuo rankų ir aplinkinės aplinkos, todėl mikroorganizmai gali pasklisti ant vonios kambario paviršių.
Žurnale „Journal of Hospital Infection” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad reaktyviniai džiovintuvai gali išsklaidyti lašelius su bakterijomis iki dviejų metrų atstumu. Šis mechaninis išsklaidymo procesas gali perskirstyti patogenus, o ne juos pašalinti.
Aplinkos mėginiai parodė, kad ant paviršių, esančių šalia oro džiovintuvų, palyginti su popierinių rankšluosčių dalytuvais, bakterijų skaičius yra gerokai didesnis.
Dėl to daugelis sveikatos priežiūros įstaigų pirmenybę teikia popieriniams rankšluosčiams tose vietose, kur reikalinga griežta infekcijų kontrolė.
Popierinių rankšluosčių veiksmingumas šalinant bakterijų likučius
Daugybė tyrimų patvirtina, kad popieriniai rankšluosčiai geriau mechaniškai pašalina bakterijų likučius nuo rankų džiovinimo proceso metu.
Žurnale „Journal of Applied Microbiology” paskelbti tyrimai parodė, kad trintis, atsirandanti naudojant popierinius rankšluosčius, fiziškai pašalina po rankų plovimo likusius mikroorganizmus.
Atlikus lyginamąją analizę, popieriniais rankšluosčiais nusausintose rankose bakterijų skaičius buvo gerokai mažesnis nei rankose, nusausintose oro metodu.
Mayo klinikos tyrime teigiama, kad popieriniais rankšluosčiais galima sumažinti bakterijų kiekį ant pirštų pagalvėlių iki 76 %, o ant delnų – 77 %.
Šis mechaninis poveikis yra papildomas valymo etapas, kurio oro sistemos negali atkartoti.
Poveikis aplinkai: Tvarumo ir higienos svarstyklės
Diskusijose dėl rankų džiovintuvų tvarumo aspektai yra esminė priešprieša higienos privalumams.
Elektriniai rankų džiovintuvai, palyginti su popieriniais rankšluosčiais, kuriuos reikia nuolat gaminti, transportuoti ir šalinti atliekas, per savo gyvavimo ciklą išmeta gerokai mažiau anglies dioksido.
Tačiau šiuolaikiniai greitaeigiai džiovintuvai sunaudoja daug energijos vienam naudojimui. Daugelis įrenginių šį poveikį kompensuoja naudodami atsinaujinančius energijos šaltinius.
Popieriniai rankšluosčiai, nors ir biologiškai skaidūs, prisideda prie miškų kirtimo ir sąvartynų didinimo, nepaisant to, kad vis dažniau naudojami perdirbti rankšluosčiai.
Tvarumo lygtis galiausiai priklauso nuo daugelio kintamųjų: energijos šaltinio, rankšluosčių sudėties, šalinimo praktikos ir įrenginių naudojimo modelių.
Organizacijos, priimdamos sprendimus dėl rankų džiovinimo, vis dažniau atsižvelgia ir į higienos veiksmingumą, ir į poveikį aplinkai.
Visuomenės sveikatos požiūris į rankų džiovinimo metodus
Sveikatos priežiūros institucijos visame pasaulyje nagrinėjo įvairių rankų džiovinimo metodų poveikį ligų plitimui ir gyventojų sveikatai.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pabrėžia, kad rankų džiovinimas yra labai svarbi veiksmingos rankų higienos sudedamoji dalis, nepriklausomai nuo pasirinkto metodo.
Keliuose tyrimuose, įskaitant paskelbtus žurnale „Journal of Hospital Infection”, rasta prieštaringų duomenų apie bakterijų pernešimą tarp metodų.
Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai iš esmės sutinka, kad bet kokio džiovinimo metodo prieinamumas yra daug svarbesnis už konkretų siūlomą tipą.
2020 m. PSO ataskaitoje padaryta išvada, kad tinkamai atliktas džiovinimas, o ne pats metodas, yra pagrindinis veiksnys, padedantis sumažinti patogenų perdavimą sveikatos priežiūros įstaigose ir bendruomenėse.
Kryžminės taršos rizika viešuosiuose tualetuose
Viešieji tualetai yra unikalus iššūkis rankų higienos palaikymui, nes juose yra didelis judėjimas ir įvairios mikrobų ekosistemos.
Kryžminis užterštumas atsiranda, kai patogenai patenka nuo vieno paviršiaus ant kito, todėl infekcijų sukėlėjai gali pasklisti po visas patalpas.
Rankų džiovintuvai gali išsklaidyti bakterijas į orą, taip paskleisdami mikroorganizmus, kurie gali nusėsti ant šviežiai nuplautų rankų ar šalia esančių paviršių.
Popieriniai rankšluosčiai, nors jų metu susidaro atliekų, mechaniškai trina rankšluosčius, todėl dar labiau pašalinami patogenai.
Tyrimai rodo, kad neliečiamieji popierinių rankšluosčių dalytuvai sumažina sąlyčio su paviršiumi taškus.
Aplinkosaugos aspektus reikia derinti su infekcijų kontrolės prioritetais, ypač sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gali būti asmenų su susilpnėjusiu imunitetu.
Ligoninės ir sveikatos priežiūros įstaigos teikia pirmenybę rankų džiovinimui
Klinikinėje aplinkoje sveikatos priežiūros specialistai pirmenybę teikia popieriniams rankšluosčiams, o ne elektriniams oro džiovintuvams rankoms džiovinti. Šią nuostatą patvirtina tokių organizacijų kaip Pasaulio sveikatos organizacija ir Ligų kontrolės centrai infekcijų kontrolės gairės.
Sveikatos priežiūros įstaigos teikia pirmenybę popieriniams rankšluosčiams dėl keleto priežasčių: jie mažina mikrobų plitimo riziką, greičiau išdžiovina rankas ir sukelia mažesnį bakterijų plitimą aplinkoje.
Tyrimai rodo, kad rankų džiovintuvuose gali cirkuliuoti oru plintantys patogenai – tai labai svarbu įstaigose, kuriose yra pacientų su susilpnėjusiu imunitetu.
Dauguma ligoninių popierinių rankšluosčių sistemas naudoja klinikinėse patalpose, o oro džiovintuvus pirmiausia skiria viešosioms arba ne klinikinėms patalpoms.
Sveikiausias pasirinkimas jūsų kasdienei rutinai
Nors sveikatos priežiūros įstaigose galioja aiškios popierinių rankšluosčių naudojimo gairės, asmenys, besirenkantys asmeninę rankų higieną, susiduria su skirtingais aspektais.
Kasdienės rutinos atveju ekspertai rekomenduoja įvertinti kelis veiksnius: poveikį aplinkai, odos jautrumą ir patogumą.
Popieriniai rankšluosčiai pasižymi geresniu džiovinimo efektyvumu ir mikrobų šalinimu, tačiau dėl jų susidaro atliekų. Oro džiovintuvai sumažina popieriaus suvartojimą, tačiau viešuosiuose tualetuose gali paskleisti bakterijas.
Jautrią odą turintys asmenys gali rinktis neliečiamuosius oro džiovintuvus, kad išvengtų šiurkščių popierinių medžiagų.
Namų aplinkoje kryžminio užteršimo rizika yra mažesnė nei viešosiose erdvėse.
Galiausiai, kruopštus rankų plovimas, naudojant muilą ir vandenį ne trumpiau kaip 20 sekundžių, išlieka svarbesnis už džiovinimą, siekiant veiksmingos kasdienės rankų higienos.
