Po ilgos dienos daugelis jaučia sunkumą kojose, lengvą tinimą čiurnų srityje ir bendrą nuovargį, kuris trukdo užmigti. Įprastai tokiais atvejais guldomi pakelta galūnė arba imamasi druskos vonelių. Tačiau yra senas metodas, kuris sujungia kelis poveikius į vieną vakarinį ritualą.
Ši praktika nereikalauja brangių priemonių ar sudėtingų procedūrų. Pakanka kelių ingredientų iš virtuvės ir penkiolikos–dvidešimties minučių laiko prieš miegą. Daugelis, išbandę šį metodą dvylika dienų iš eilės, pastebi ne tik lengvesnes kojas, bet ir gilesnį miegą.
Prieskonis, kuris veikia ne tik virtuvėje
Kalbama apie lauro lapus – prieskonį, kurį dauguma naudoja tik sriuboms ar troškinimas. Tačiau lauro lapuose gausu lakiųjų aliejų ir junginių, kurie šilto vandens pagalba išsiskiria ir veikia odą bei paviršinius audinius.
Kai kojos panardinamos į šiltą lauro nuovirą, vyksta keli procesai vienu metu. Šiluma skatina kraujotaką ir atpalaiduoja pavargusias kojų raumenų grupes. Lauro lapų junginiai veikia aromaterapiškai – ramina nervų sistemą ir padeda pasiruošti miegui. O druska, pridėta prie vonelės, padeda švelniai suminkštinti odą ir palaikyti osmosinę pusiausvyrą.
Ką galima tikėtis per dvylika dienų
Šis ritualas nėra stebuklingas vaistas – jis veikia kaip švelni, kumuliatyvi praktika. Per pirmas kelias dienas daugelis pastebi geresnį užmigimą ir malonesnį pojūtį kojose vakare.
Maždaug po savaitės gali sumažėti lengvas vakaro tinimas, oda tampa minkštesnė, o pats ritualas virsta raminančia vakaro rutina, kuri signalizuoja organizmui, kad artėja miego laikas.
Svarbu suprasti – tai nėra medicininis „detoksas” ar gydymas. Tai paprastas savipagalbos metodas, tinkamas lengvam diskomfortui ir atsipalaidavimui.
Kaip pasiruošti vonelę
Receptas paprastas. Užvirinkite apie pusantro litro vandens ir įmeskite šešis–aštuonis džiovintus lauro lapus (arba nedidelę saują šviežių). Palikite virti ant mažos ugnies penkias–dešimt minučių, kad išsiskirtų aktyvūs junginiai ir aromatas.
Nukelkite nuo ugnies ir supilkite nuovirą į dubenį ar specialią kojų vonelę. Papildykite šiltu vandeniu, kad lygis pasiektų kulkšnis, ir ištirpinkite vieną–du valgomuosius šaukštus druskos. Tinka tiek jūros druska, tiek Epsom druska.
Prieš nardindami kojas, patikrinkite temperatūrą – vanduo turėtų būti maloniai šiltas, maždaug trisdešimt septynių–keturiasdešimties laipsnių. Jei neturite termometro, tiesiog patikrinkite riešu – neturėtų būti karšta.
Kaip atlikti procedūrą
Sėskite patogiai ir panardinkite abi kojas į vonelę. Mirkykite penkiolika–trisdešimt minučių, stengdamiesi atsipalaiduoti ir kvėpuoti lėtai, giliai.
Jei vanduo pradeda vėsti, galite įpilti šiek tiek karšto vandens. Jei jaučiate bet kokį dirginimą, deginimą ar diskomfortą – iškart nutraukite procedūrą ir nuplaukite kojas švariu vandeniu.
Po vonelės kruopščiai nusausinkite kojas, ypač tarpus tarp pirštų. Jei norite, užtepkite drėkinamąjį kremą. Leiskite raminamajam poveikiui tęstis – geriausia po procedūros iškart eiti miegoti.
Variantai ir papildomi ingredientai
Bazinį receptą galima praturtinti pagal skonį ir poreikius. Kelios griežinėlės šviežio imbiero suteiks papildomą šildantį poveikį – tai ypač malonu šaltuoju metų laiku.
Citrinos žievelės juostelė arba keli lašai levandos eterinio aliejaus sustiprins aromaterapinį efektą ir padės dar labiau atsipalaiduoti. Jei naudojate eterinius aliejus, nepilkite jų tiesiai į vandenį – pirma sumaišykite su šaukštu pieno ar neutralaus aliejaus.
Šaukštelis sodos gali padėti švelniai nuvalyti odą ir suteikti šilkinį pojūtį vandeniui.
Praktiniai patarimai
Idealiausia atlikti procedūrą kiekvieną vakarą dvylika dienų iš eilės – taip susiformuoja rutina ir pasiekiamas kumuliatyvinis efektas. Jei kasdienė vonelė atrodo per daug, galima mažinti iki kelių kartų per savaitę.
Kiekvieną kartą naudokite švarų vandenį ir naujus lapus. Dubenį ar vonelę valykite tarp procedūrų. Jei neturite galimybės mirkytis, alternatyva – šiltas kompresas su lauro nuoviru, pridėtas prie kulkšnių.
Verta vesti paprastą dienoraštį: užsirašykite procedūros trukmę, kaip jautėsi kojos prieš ir po, kaip sekėsi miegas. Per dvylika dienų pamatysite, ar metodas jums veikia.
Kam šis ritualas netinka
Nors lauro lapų vonelė yra švelni procedūra, ji tinka ne visiems. Vengti reikėtų žmonėms su atviromis žaizdomis ar pažeista oda kojose, aktyviomis infekcijomis, sunkiais kraujotakos sutrikimais ir nekontroliuojamu diabetu su neuropatija.
Jei turite diabetą, bet kokias kojų problemas ar periferinių kraujagyslių ligas, prieš pradėdami pasitarkite su gydytoju. Šioms grupėms kojų vonelės gali kelti papildomą riziką.
Jei naudojate eterinius aliejus ar naujus ingredientus pirmą kartą, atlikite pleistro testą – užtepkite nedidelį kiekį ant vidinės dilbio pusės ir palaukite kelias valandas.
Kada nutraukti ir kreiptis pagalbos
Nutraukite procedūras, jei pastebėjote, kad tinimas didėja vietoj mažėjimo, atsirado paraudimas, pūslelės ar niežulys, jaučiate nuolatinį skausmą ar karščiavimą.
Tai gali būti infekcijos ar alerginės reakcijos požymiai, kuriems reikia medicininės pagalbos. Geriau būti atsargiems ir nutraukti anksčiau, nei tęsti nepaisant perspėjamųjų ženklų.
