Sėdėjau kabinete ir skundžiausi dėl keistų bėrimų ant nugaros. Niekas nepadėjo – nei kremai, nei losjonai. Dermatologė Aušra apžiūrėjo odą ir uždavė klausimą, kurio nesitikėjau.
„Kuo prausiamės duše?”
„Kempinėle. Tokia minkšta, porėta.”
„Ir kaip dažnai ją plaunate?”
Pagalvojau. „Na… niekada. Praskaliu po dušo ir pakabinu.”
Ji linktelėjo: „Radau problemą.”
Milijonai bakterijų per kelias valandas
Gydytoja Aušra paaiškino tai, ko niekada nebuvau pagalvojusi.
„Dušo kempinėlė – ideali vieta bakterijoms. Šilta, drėgna, pilna negyvų odos ląstelių ir riebalų. Per kelias valandas joje gali susidauginti milijonai mikrobų.”
„Bet aš ją naudoju su muilu…”
„Muilas nežudo bakterijų, kurios jau gyvena kempinėlės gilumoje. Jūs tiesiog tepate jas ant odos kiekvieną rytą.”
Sustingau. Dešimt metų naudojau tą pačią rutiną. Ir galvojau, kad esu švari.
Mama tylėjo ilgai
Paskambinau mamai ir papasakojau. Ji ilgai tylėjo.
„Tai todėl man nuolat niežti nugara? Galvojau – alergija.”
„Gal ne alergija, mama. Gal kempinėlė.”
Ji nuėjo ir išmetė savo. Paskui nusipirko naują ir pradėjo plauti kas savaitę.
Kaip teisingai valyti
Gydytoja Aušra davė paprastą schemą. Kartą per savaitę – plauti su skalbikliu arba mirkyti dezinfekuojančiame tirpale.
„Galite naudoti baliklį – šaukštas į litrą vandens. Pamirkyti dešimt minučių, gerai išskalauti.”
„Ir tiek?”
„Ir tiek. Bet svarbiausia – po dušo laikyti sausoje vietoje. Ne vonioje, kur drėgna. Kitame kambaryje, kur cirkuliuoja oras.”
Vyras pakraipė galvą: „Kempinėlę laikyti miegamajame? Rimtai?”
„Rimtai. Arba bent jau gerai vėdinamoje vietoje.”
Sesuo pakeitė įprotį
Papasakojau seseriai. Ji turėjo tokią pačią problemą – keisti bėrimai, kurie ateidavo ir išeidavo.
„Išmečiau seną kempinėlę. Nusipirkau naują. Dabar planu kas septynerias dienas.”
Po mėnesio paskambino: „Bėrimų nebėra. Tiesiog nebėra.”
Gydytoja Aušra buvo teisi. Problema buvo ne odoje – problema buvo tame, kuo ją valiau.
Trys taisyklės, kurias dabar žinau
Pirma – plauti kempinėlę kas savaitę. Ne rečiau.
Antra – po kiekvieno dušo laikyti sausoje, gerai vėdinamoje vietoje.
Trečia – keisti kempinėlę kas tris mėnesius, nesvarbu, kaip gerai prižiūri.
Dabar mano kempinėlė kabo koridoriuje ant kabliuko. Svečiai žiūri keistai. Bet mano nugara švari.
Kartais paprasčiausi įpročiai sukelia didžiausias problemas. Ir paprasčiausi pakeitimai – geriausius rezultatus.
