Trys metai. Tiek laiko dukra sirgo bronchitais, kosuliu, nuolatiniu sloga. Alergologai, pulmonologai, tyrimai – viskas rodė „kažką”, bet niekas negalėjo pasakyti, kas tiksliai.
Kol vieną dieną naujas šeimos gydytojas Marius paklausė klausimo, kurio niekas anksčiau nebuvo uždavęs: „Kokia viryklė jūsų bute?”
„Dujinė. O kas?”
Jis linktelėjo. „Ar turite gartraukį su išoriniu vėdinimu?”
„Ne, tik tokį, kuris filtruoja ir grąžina orą atgal.”
„Štai ir turime įtariamąjį.”
Ką išskiria dujinė viryklė
Marius paaiškino tai, ko niekada nebuvau girdėjusi.
Kai dega dujos, išsiskiria ne tik šiluma. Degimo metu susidaro azoto dioksidas, anglies monoksidas, formaldehidas ir smulkios kietosios dalelės.
„Azoto dioksidas dirgina kvėpavimo takus ir mažina plaučių funkciją, – sakė jis. – Ypač vaikams, kurių plaučiai dar vystosi. Anglies monoksidas trukdo deguonies pernešimui. Formaldehidas – potencialus kancerogenas.”
Ir svarbiausia: jei neturi gero vėdinimo, visi šie teršalai lieka bute. Jie kaupiasi.
Kodėl butuose problema didesnė
Marius paaiškino, kad namuose su atskiromis ventiliacijos sistemomis ir didelėmis erdvėmis problema mažesnė. Bet butuose – kitaip.
„Butuose oro apykaita mažesnė. Langai dažnai uždaryti, ypač žiemą. Bendros ventiliacijos sistemos kartais net platina teršalus iš kaimynų virtuvių.”
Be to, daugelyje butų virtuvė jungiasi su gyvenamąja erdve – tai reiškia, kad teršalai pasklinda po visą butą.
„Jūsų dukra miega kambaryje, kuris yra šalia virtuvės?” – paklausė Marius.
Taip. Būtent taip.
Tyrimai, kurie patvirtina riziką
Marius parodė tyrimus. Reguliariai naudojant dujinę viryklę neventiliuojamoje virtuvėje, azoto dioksido koncentracija gali viršyti PSO rekomenduojamas ribas.
„Tyrimai rodo matomus plaučių funkcijos sumažėjimus žmonėms, kurie gyvena namuose su neventiliuojamais dujiniais prietaisais, – sakė jis. – Ypač vaikams ir astmatikams.”
Ir dar: vaikai, gyvenantys namuose su dujinėmis viryklėmis, turi didesnę riziką susirgti astma.
„Tai nereiškia, kad dujinė viryklė būtinai sukels astmą, – pabrėžė Marius. – Bet jei vaikas jau turi polinkį – tai gali būti trigeris.”
Ką galima padaryti
Marius davė konkretų planą:
Pirma – gartraukis su išoriniu vėdinimu. Ne tas, kuris filtruoja ir grąžina orą, o tas, kuris išveda jį laukan. Tai pašalina teršalus prie šaltinio.
„Jei neįmanoma įrengti išorinio vėdinimo – bent atidaryti langą gaminant ir dar dešimt minučių po to”, – patarė jis.
Antra – naudoti degiklius tinkamame režime. Kai liepsna per didelė arba „šokinėja”, neišbaigtas degimas išskiria daugiau teršalų.
Trečia – HEPA filtro oro valytuvas. Jis sugaudo smulkias daleles, kurios prasiskverbia į plaučius.
Ketvirta – apsvarstyti perėjimą prie elektros. Indukcinė kaitlentė išskiria nulinį kiekį degimo produktų.
Ką pakeičiau ir kas nutiko
Per mėnesį įrengėme gartraukį su išoriniu vėdinimu. Kainavo, bet mažiau nei dar vieni vaistai ir gydytojo vizitai.
Pradėjau visada atidaryti langą gaminant. Nupirkome HEPA filtro valytuvą.
Po dviejų mėnesių dukros kosulys sumažėjo. Po pusmečio – beveik dingo. Bronchitų šį sezoną – nulis.
„Negaliu garantuoti, kad tai buvo vienintelė priežastis, – sakė Marius kontrolinio vizito metu. – Bet faktas, kad pagerėjo.”
Dabar, kai draugės skundžiasi vaikų kvėpavimo problemomis, pirmas klausimas, kurį užduodu: „Kokia jūsų viryklė?”
Kartais atsakymas yra paprastesnis, nei manome. Tiesiog niekas neklausia tinkamo klausimo.
