Pernai žiemą mano sesuo pastebėjo tamsius taškus vonios kambario lubose. Iš pradžių nekreipė dėmesio, bet per porą savaičių dėmės išsiplėtė ir pradėjo sklisti nemalonus kvapas. Tai buvo pelėsis – problema, su kuria susiduria tūkstančiai Lietuvos daugiabučių gyventojų, ypač šaltuoju metų laiku.
Iš kur atsiranda pelėsis
Pelėsis – tai grybas, kuriam augti reikia drėgmės, šilumos ir organinių medžiagų. Butuose šios sąlygos dažniausiai susidaro kampuose, prie langų ir voniose, kur kaupasi kondensatas. Ypač palankios sąlygos susidaro žiemą, kai lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas didelis, o patalpos nepakankamai vėdinamos dėl šalčio.
Senuose daugiabučiuose situaciją dar labiau blogina prasta arba neveikianti ventiliacija. Sovietmečiu statytuose namuose ventiliacijos sistema buvo suprojektuota natūraliam oro judėjimui per langų plyšius, tačiau pakeitus langus į plastikinius sandaresnius, oras nustoja cirkuliuoti. Drėgmė lieka viduje ir kondensuojasi ant šaltesnių paviršių – sienų kampuose, langų angokraščiuose ir lubų zonose.
Problema dažnai prasideda nepastebimai – pirmi požymiai gali būti tiesiog padidėjęs drėgnumas arba musių kvapas patalpose. Kai jau matomi tamsūs taškai ant sienų ar lubų, pelėsis paprastai jau yra įsišaknijęs giliau nei atrodo iš paviršiaus ir reikalauja rimtesnio požiūrio.
Kokią žalą daro sveikatai ir namams
Pelėsio sporos ore gali sukelti kvėpavimo takų problemas, alergiją, galvos skausmą ir nuolatinį nuovargį. Ypač jautrūs yra vaikai, pagyvenę žmonės ir tie, kurie jau turi kvėpavimo sutrikimų ar lėtinių ligų. Medicinos specialistai patvirtina, kad ilgalaikis buvimas pelėsio paveiktose patalpose didina astmos riziką ir gali sukelti odos dirginimą.
Informaciją apie tai, kaip atsiranda ir plinta pelėsis namuose, verta žinoti kiekvienam daugiabučio gyventojui. Kuo anksčiau problema atpažįstama, tuo paprasčiau ir pigiau ją išspręsti, nelaukiant kol grybas pažeis didesnį plotą.
Be sveikatos poveikio, pelėsis gadina ir pačią pastatą bei jo vidaus apdailą. Ilgainiui jis ardo tinką, tapetus, medinius elementus ir gipsokartono konstrukcijas. Jei problema ignoruojama metų metus, remontas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų, o kartais tenka keisti visą sienos apdailą nuo nulio.
Kaip efektyviai kovoti su drėgme
Pirmas ir svarbiausias žingsnis – užtikrinti tinkamą ventiliaciją patalpose. Jei turite plastikinius langus, reguliariai vėdinkite bent du kartus per dieną arba įrenkite specialius orlaidžius languose. Kai kuriuose namuose verta apsvarstyti mechaninės ventiliacijos sistemos įrengimą, ypač vonios kambariuose ir virtuvėse, kur drėgmė didžiausia.
Antras žingsnis – pašalinti vadinamuosius šalčio tiltus. Tai vietos, kur šaltis iš lauko prasiskverbia į vidų – dažniausiai sienų kampai, langų angokraščiai ir perdangų zonos. Šias vietas galima apšiltinti iš vidaus arba iš išorės, priklausomai nuo situacijos ir namo techninių galimybių.
Jei pelėsis jau atsirado, nepakanka jo tiesiog nuvalyti drėgna šluoste ar nuskusti nuo sienos. Reikia naudoti specialias priemones, kurios naikina grybą iki šaknų ir neleidžia jam atsinaujinti. Dideliems plotams geriau kviesti profesionalius specialistus, nes netinkamai valytas pelėsis greitai grįžta atgal.
- Vėdinkite patalpas bent du kartus per dieną po dešimt penkiolika minučių, net žiemą
- Nestatykite baldų visiškai prie išorinių sienų – palikite bent penkių centimetrų tarpą orui cirkuliuoti
- Vonios kambaryje po maudymosi visada įjunkite ventiliatorių arba atidarykite langą drėgmei pašalinti
- Stebėkite drėgmės lygį higrometru – idealus rodiklis bute yra nuo keturiasdešimt iki šešiasdešimt procentų
Prevencija visada pigesnė nei gydymas. Reguliari namo priežiūra ir gyventojų sąmoningumas padeda išvengti rimtų pelėsio problemų ir išsaugoti sveiką aplinką namuose.
