Balta duona jau seniai laikoma vienu didžiausių mitybos „blogųjų”. Dietologai perspėja apie rafinuotus miltus, greitai kylantį cukraus kiekį kraujyje ir tuščias kalorijas. Daugelis sąmoningai jos vengia arba keičia į pilno grūdo alternatyvas.
Tačiau pastaruoju metu kai kurie mitybos specialistai pradėjo kalbėti apie kitą produktą – tokį, kuris kepyklose ir prekybos centruose užima garbingas vietas, kvepia viliojančiai ir atrodo kaip nekalta saldi paguoda. Pasirodo, šis gaminys gali pakenkti jūsų kasai dar labiau nei įprastinis baltos duonos kepalas.
Problema ta, kad daugelis šį produktą laiko tiesiog skanėstu, kuriuo galima retkarčiais pasimėgauti. Tačiau tyrimai rodo, kad jo sudėtis sukuria ypatingą metabolinę naštą organizmui – tokią, apie kurią retai pagalvojame rinkdamiesi rytinį užkandį ar popietinę kavos kompaniją.
Apie kokį produktą kalbama
Didžiausią susirūpinimą kelia pramoniškai gaminti sluoksniuotos tešlos gaminiai – kruasanai, pyragaičiai, napoleonai, ausytės ir panašūs kepiniai, kuriuose tešla sluoksniuojama su riebalais.
Problema ne pačioje sluoksniuotoje tešloje kaip tokioje, o būtent pramoniniame jos variante. Namie kepta sluoksniuota tešla su sviestu – vienas dalykas. Masinės gamybos produktai su pramoniniais riebalais, konservantais ir priedais – visai kitas.
Būtent šių gaminių sudėtis sukuria tą „tobulą audrą”, kuri verčia kasą dirbti viršvalandžius.
Kodėl tai blogiau nei balta duona
Balta duona turi vieną pagrindinę problemą – rafinuotus miltus, kurie greitai virsta cukrumi kraujyje. Tai bloga žinia kasai, kuri turi skubiai gaminti insuliną.
Pramoniniai sluoksniuotos tešlos gaminiai turi tą pačią problemą, tik dar blogesnę – tie patys rafinuoti miltai, tik dabar kartu su keliais papildomais stresoriais.
Pramoniniai riebalai – daugelyje šių gaminių naudojamas margarinas arba kiti hidrogenuoti riebalai. Jie gali turėti transriebalų, kurie ne tik kenkia širdžiai, bet ir trukdo insulino signalams pasiekti ląsteles.
Cukrus ir sirupai – dauguma pyragaičių yra saldinti, kas dar labiau padidina glikeminę naštą.
Priedai ir konservantai – skirti pailginti galiojimo laiką, jie gali paveikti žarnyno mikrobiotą ir sukelti lengvą uždegiminę reakciją.
Visa tai kartu sukuria situaciją, kai kasa gauna dvigubą smūgį: ir nuo cukraus, ir nuo riebalų.
Kas vyksta organizme po tokio užkandžio
Kai suvalgote pramoninį kruasaną ar pyragaitį, organizme prasideda intensyvus darbas.
Rafinuoti miltai greitai suskaidomi į gliukozę, kuri staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje. Kasa reaguoja išskirdama didelį kiekį insulino, kad suvaldytų šį antplūdį.
Tuo pat metu pramoniniai riebalai patenka į kraujotaką. Kepenys turi tvarkyti šį riebalų perteklių, o dalis jų gali kauptis aplink vidaus organus – tai vadinamieji visceraliniai riebalai, kurie metaboliškai yra patys pavojingiausi.
Reguliariai kartojantis tokiam scenarijui, kasos beta ląstelės, gaminančios insuliną, patiria nuolatinį stresą. Ilgainiui tai gali prisidėti prie insulino atsparumo ir padidinti 2 tipo diabeto riziką.
Ką sako mokslas
Būtina pasakyti atvirai: šiuo metu nėra galutinių įrodymų, kad būtent sluoksniuotos tešlos gaminiai tiesiogiai sukelia kasos ligas. Mechanizmai atrodo tikėtini, tačiau ilgalaikių tyrimų, kurie tai patvirtintų, trūksta.
Nedideli metabolizmo tyrimai rodo, kad po tokių gaminių suvartojimo gliukozės ir insulino kiekis kraujyje pakyla labiau nei po paprastos baltos duonos. Tačiau tai dar nereiškia priežastinio ryšio su ligomis.
Ekspertai pabrėžia, kad svarbu vertinti bendrą mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus gyvenimo būdo veiksnius. Vienas kruasanas per savaitę tikriausiai nieko blogo nepadarys. Problema kyla, kai tokie gaminiai tampa kasdiene norma.
Kaip atpažinti probleminius gaminius
Ne visi sluoksniuotos tešlos gaminiai vienodai kenksmingi. Štai į ką verta atkreipti dėmesį:
Sudėtis – jei etiketėje matote „augalinius riebalus”, „hidrogenuotus riebalus”, „augalinį margarinas” – tai signalai, kad produktas gali turėti transriebalų.
Galiojimo laikas – jei pyragaitis gali gulėti lentynoje savaites, jame tikrai yra nemažai konservantų ir priedų.
Gamybos būdas – šviežiai kepti gaminiai iš vietinės kepyklos, kurioje naudojamas sviestas, bus sveikesni nei masinės gamybos produktai iš šaldytuvo.
Kaina – labai pigūs sluoksniuotos tešlos gaminiai beveik garantuotai pagaminti su pigiausiais pramoniniais riebalais.
Sveikesnės alternatyvos
Jei mėgstate sluoksniuotos tešlos gaminius, nebūtina jų visiškai atsisakyti. Pakanka protingai rinktis.
Rečiau, bet kokybiškiau – užuot kasdien valgę pigų kruasaną iš prekybos centro, kartą per savaitę ar dvi nusipirkite kokybišką gaminį su tikru sviestu iš geros kepyklos.
Naminis variantas – jei turite laiko ir noro, sluoksniuotą tešlą galima pasigaminti namuose su sviestu, be jokių priedų.
Kiti pusryčiai – avižinė košė su riešutais ir uogomis, pilno grūdo duona su avokadu, graikiškas jogurtas su sėklomis – visi šie variantai duos ilgesnį sotumo jausmą ir mažiau apkraus kasą.
Praktiškas požiūris
Mitybos specialistai siūlo vadovautis paprastu principu: pramoniškai gamintus pyragaičius palikite ypatingoms progoms, ne kasdieniam vartojimui. Kartą per dešimt dienų ar rečiau – visiškai priimtina.
Svarbiausia – stebėti bendrą savo mitybą. Jei dauguma jūsų valgomų produktų yra neperdirbti, pilnaverčiai maisto produktai, retkarčiais suvalgyta saldi bandelė didelės žalos nepadarys.
Tačiau jei pramoniniai kepiniai, saldumynai ir greitas maistas sudaro didelę jūsų raciono dalį, verta susimąstyti. Ne dėl vieno konkretaus produkto, o dėl bendro mitybos modelio, kuris ilgainiui gali atsiliepti sveikatai.
