Parduotuvėje ši daržovė kainuoja brangiau nei daugelis mėsos rūšių. Restoranai už porciją prašo solidžias sumas, o gurmanai ją vadina vienu gardžiausių pavasario delikatesų. Tuo tarpu turint nedidelį sklypelį, galima užsiauginti praktiškai neribotą kiekį – ir tai daryti kasmet be jokių papildomų investicijų.
Daugelis sodininkai vengia šios kultūros, nes girdėję, kad reikia laukti kelerius metus iki pirmojo derliaus. Iš dalies tai tiesa, tačiau yra būdas šį laukimą sutrumpinti perpus. Pasirinkus tinkamą sodinimo medžiagą ir tinkamai paruošus lysvę, jau po dvejų metų galėsite skinti pirmąsias stiebelius. O gerai prižiūrima lysvė tarnaus dešimtmečius.
Kodėl verta investuoti į šią kultūrą
Šparagas – viena nedaugelio daržovių, kuri yra daugiametė ir kasmet atželia pati. Vieną kartą pasodinus, nereikia kasmet pirkti sėklų, daigyti, persodinti. Pavasarį tiesiog einate į sodą ir skiniate šviežius ūglius pusryčiams. Skonis nepalyginamas su parduotuvėje pirktais – tie, kurie ragavo tik ką nuskintų šparagų, sako, kad tai visiškai kitas produktas.
Viena lysvė gali duoti derlių dvidešimt ir daugiau metų. Tai reiškia, kad pradinis darbas atsiperka daugybę kartų. Be to, šparagų lysvė reikalauja minimalios priežiūros – pagrindinis darbas tenka tik pirmaisiais metais, kol augalai įsitvirtina.
Nuo ko pradėti – sėklų ar sodinukų
Čia slypi pagrindinis patarimas, kuriuo pasidalinau su kaimyne. Daugelis bando auginti šparagus iš sėklų, tačiau tai ilgas kelias – derliaus teks laukti trejus ar net ketverius metus. Protingesnis sprendimas – įsigyti dvejų metų sodinukus, vadinamus karūnomis arba šaknimis.
Dvimetės karūnos jau turi išsivysčiusią šaknų sistemą, kuri greitai prisitaiko naujoje vietoje. Pirmąjį derlių galėsite skinti jau trečiaisiais metais po sodinimo, o ketvirtaisiais – derlius bus visavertis. Venkite trejų metų ar senesnių šaknų – jos blogiau persodinamos ir dažniau žūva.
Lysvės paruošimas – investicija į ateitį
Kadangi šparagų lysvė tarnaus dešimtmečius, verta skirti laiko tinkamai ją paruošti. Pasirinkite saulėtą vietą, kurioje nėra pavasarinio užmirkimo. Šparagams reikia lengvo, gerai drenažuojamo dirvožemio – jei turite sunkią molį, būtina įmaišyti smėlio.
Iškaskite maždaug dvidešimties centimetrų gylio griovelį. Dugne paskleiskite komposto arba gerai supuvusio mėšlo sluoksnį. Galima pridėti saujelę medienos pelenų – šparagai mėgsta šiek tiek šarminę aplinką. Kruopščiai pašalinkite visas piktžolių šaknis, ypač varputės – vėliau jas išravėti tarp šparagų bus labai sudėtinga.
Sodinimo technika žingsnis po žingsnio
Karūnas išdėstykite griovely maždaug keturiasdešimties centimetrų atstumu vieną nuo kitos. Šaknis atsargiai išskleiskite į šonus – jos turi gulėti natūraliai, ne susuktos ar sulenktos. Pumpurų zona, vadinama kakleliu, turi būti maždaug penkiolika centimetrų žemiau būsimo dirvos paviršiaus.
Užpilkite šaknis plonu žemės sluoksniu – iš pradžių tik penkiais centimetrais. Kai pamatysite pirmuosius ūglius, palaipsniui pridėkite daugiau žemės. Per sezoną griovelys turi būti visiškai užpildytas. Toks laipsniškas užpylimas padeda augalams lengviau prasikalti ir geriau įsitvirtinti.
Priežiūra pirmaisiais metais
Pirmąjį sezoną po sodinimo svarbiausia užduotis – reguliarus laistymas. Dirvožemis turi būti nuolat drėgnas, bet ne šlapias. Laistykite lėtai ir gausiai, kad vanduo pasiektų šaknų zoną. Paviršinis laistymas mažais kiekiais daro daugiau žalos nei naudos.
Pirmaisiais ir antraisiais metais neskinkite nė vieno ūglio, kad ir kaip norėtųsi. Augalai turi sukaupti jėgų šaknyse, o tam reikia, kad ūgliai užaugtų į aukštus, į papartį panašius stiebus. Šie žali stiebai fotosintezuoja ir maitina šaknis, ruošdami jas būsimam derliui.
Kada ir kaip skinti derlių
Trečiaisiais metais galite skinti pirmąjį derlių, tačiau trumpai – tik dvi savaites. Ketvirtaisiais metais derliaus laikotarpį prailginkite iki trijų savaičių. Nuo penktųjų metų šparagus galima skinti iki penkių savaičių.
Skinant svarbu stebėti ūglių storį. Kai jie pradeda plonėti, laikas sustoti ir leisti augalams auginti žalumyną. Ūglius laužkite arba nupjaukite ties žemės paviršiumi, kai jie pasiekia penkiolikos–dvidešimties centimetrų aukštį. Neskintos viršūnėlės greitai prasiveria ir tampa kietos.
Ilgalaikė priežiūra ir tręšimas
Rudenį, kai žalumynai nusidažo geltonai, juos nupjaukite ties žeme ir išneškite iš lysvės. Palikti stiebai gali tapti ligų židiniu. Prieš žiemą lysvę užmulčiuokite storu komposto sluoksniu – tai ir apsauga nuo šalčio, ir maistinių medžiagų papildymas.
Pavasarį, prieš pasirodant pirmiesiems ūgliams, galima pabarstyti granuliuotų organinių trąšų. Šparagams ypač naudingas kalis – jis stiprina ūglius ir didina atsparumą ligoms. Vengti azoto pertekliaus – nuo jo ūgliai auga greitai, bet būna silpni ir vandeningi.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Didžiausia klaida – per ankstyvas ir per ilgas derliaus skinimas. Jei neskinate pirmuosius dvejus metus ir laikotės rekomenduojamų terminų vėliau, lysvė atsilygina gausiu derliumi dešimtmečius. Jei godžiai skinsite viską nuo pat pradžių, augalai nusilps ir lysvė greitai išsisems.
Kita dažna problema – piktžolės. Šparagų lysvę būtina reguliariai ravėti, ypač pavasarį, kol ūgliai maži. Vėliau tankus žalumynas pats nustelbia piktžoles. Mulčiavimas šiaudais ar smulkinta žieve taip pat padeda kontroliuoti piktžolių augimą ir išlaiko drėgmę.
