Cholesterolis kelia didelę grėsmę sveikatai net tada, kai simptomų nėra. Medicinos ekspertai įspėja, kad padidėjęs cholesterolio kiekis gali pažeisti arterijas ir sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių problemų be jokių įspėjamųjų požymių. Dėl šio tylaus progresavimo būtina reguliariai tikrintis kraują, kad būtų galima anksti aptikti. Daugelis žmonių, kurių cholesterolio kiekis pavojingas, jaučiasi visiškai sveiki, kol neįvyksta širdies įvykis. Skirtingi cholesterolio tipai, rizikos veiksnių nustatymas ir veiksmingų intervencinių priemonių supratimas – tai svarbiausios įžvalgos, kaip valdyti šį nematomą pavojų.
Kodėl cholesterolis vadinamas „tyliuoju žudiku”
Kaip kažkas gali būti mirtinas, jei nesukelia jokių simptomų? Cholesterolio perteklius daugelį metų kaupiasi arterijose be pastebimų įspėjamųjų požymių. Medikai šį simptomų nebuvimą įvardija kaip pavojingiausią cholesterolio savybę.
„Pacientai dažnai būna šokiruoti, kai jiems diagnozuojamas didelis cholesterolio kiekis, nes jie jaučiasi visiškai sveiki”, – aiškina gydytoja kardiologė Sarah Chen. „Kol pasireiškia simptomai – paprastai širdies priepuolis ar insultas– jau būna padaryta didelė žala.”
Reguliari patikra išlieka labai svarbi, nes ši nematoma grėsmė nesuteikia jokių skausmo signalų ar ankstyvų įspėjimų, kurie kitu atveju galėtų paskatinti medicininę intervenciją. Kraujo tyrimai yra vienintelis patikimas aptikimo metodas.
Skirtumo tarp DTL ir MTL cholesterolio supratimas
Priešingai, MTL (mažo tankio lipoproteinai) tiekia cholesterolį ląstelėms, tačiau jo perteklius gali nusėsti ant arterijų sienelių ir sudaryti pavojingas plokšteles, ribojančias kraujotaką. Padidėjęs šio „blogojo cholesterolio” kiekis labai prisideda prie širdies ligų.
Medikai pabrėžia, kad norint užtikrinti idealią širdies ir kraujagyslių sveikatą, reikia palaikyti aukštą DTL kiekį (daugiau kaip 1,55 mmol/l), o MTL kiekį palaikyti mažesnį kaip 2,59 mmol/l.
Rizikos veiksniai, dėl kurių padidėja cholesterolio kiekis kraujyje
Keletas veiksnių didina asmens polinkį į aukštą cholesterolio kiekį, daugelis jų nepriklauso nuo jo paties. Svarbus vaidmuo tenka genetikai, nes dėl šeiminės hipercholesterolemijos nuo pat gimimo gali padidėti MTL kiekis.
Amžius ir lytis taip pat turi įtakos rizikai – cholesterolio kiekis natūraliai didėja su amžiumi, o moterys po menopauzės yra labiau pažeidžiamos.
Kiti nekeičiami veiksniai yra etninė priklausomybė, nes tam tikrose gyventojų grupėse ši liga paplitusi dažniau. Modifikuojami rizikos veiksniai apima netinkamą mitybą, kurioje yra daug sočiųjų riebalų, sėdimą gyvenimo būdą, nutukimą, rūkymą ir besaikį alkoholio vartojimą. Pagrindiniai sveikatos sutrikimai, tokie kaip diabetas, hipotirozė ir inkstų ligos, gali dar labiau pabloginti cholesterolio reguliavimą.
Šių rizikos veiksnių žinojimas leidžia taikyti tikslingesnes prevencijos strategijas.
Kada ir kaip dažnai turėtumėte tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje
Reguliarus cholesterolio kiekio kraujyje tikrinimas yra kertinis profilaktinės sveikatos priežiūros elementas, tačiau daugeliui žmonių vis dar neaišku, kokiais intervalais reikia atlikti tyrimus. Medikai rekomenduoja 20 metų ir vyresniems suaugusiesiems cholesterolio kiekį tikrintis kas 4-6 metus, jei rezultatai yra normalūs ir nėra papildomų rizikos veiksnių.
Asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, turintys padidėjusį cholesterolio kiekį šeimoje ar kitų rizikos veiksnių, turėtų tikrintis dažniau– paprastai kasmet. Po 40 metų amžiaus gydytojai dažnai rekomenduoja reguliariau atlikti tyrimus, kurie yra įprasto sveikatos įvertinimo dalis. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali pakoreguoti šias rekomendacijas, atsižvelgdami į individualius pacientų profilius, vaistų vartojimą ir ankstesnių tyrimų rezultatus.
Medicininės intervencijos ir gyvenimo būdo pokyčiai, galintys sumažinti cholesterolio kiekį
Egzistuoja daug įrodymais pagrįstų metodų padidėjusiam cholesterolio kiekiui reguliuoti, derinant farmacines intervencijas su tikslingais gyvenimo būdo pokyčiais. Statinai tebėra pirmos eilės medikamentinė terapija, sumažinanti MTL cholesterolio kiekį 20-60 %. Kiti vaistai: ezetimibas, PCSK9 inhibitoriai ir tulžies rūgščių sekvestrantai.
Svarbiausias vaidmuo tenka dietai, o Viduržemio jūros regiono ir DASH dietos yra labai naudingos. Sumažinus sočiųjų riebalų kiekį ir padidinus tirpių avižų, pupelių ir vaisių skaidulų kiekį, MTL gali sumažėti 5-10 %. Reguliarūs 150 minučių per savaitę trunkantys aerobiniai pratimai, svorio reguliavimas, rūkymo nutraukimas ir saikingas alkoholio vartojimas užbaigia kardiologų rekomenduojamą gyvenimo būdo metodą, skirtą cholesterolio kiekiui mažinti.
