Kodėl būtent česnako žievelės

Apie česnako naudą girdėję visi – jis laikomas natūraliu antibiotiku, stiprinančiu imunitetą ir padedančiu kovoti su bakterijomis. Tačiau mažai kas žino, kad didelė dalis vertingų medžiagų slypi būtent jo žievelėse. Česnako lukštas yra pilnas antioksidantų, flavonoidų ir sieros junginių, kurie organizme veikia kaip priešuždegiminės ir valančiosios medžiagos.

Moksliniai tyrimai rodo, kad česnako žievelėse polifenolių koncentracija net didesnė nei pačioje skiltyje. Tai reiškia, kad išmesdami žieveles atsisakome stiprios natūralios pagalbos imuninei sistemai. Ne veltui senoliai jų neišmesdavo – džiovindavo, laikydavo ir užplikydavo kaip arbatą.

Močiutės perduotas receptas

Liaudies medicinoje česnako žievelės arbata buvo laikoma gėrimu, galinčiu „išvalyti kraują“ ir apsaugoti nuo ligų. Močiutės dažnai sakydavo: „Nori būti stiprus žiemą – neišmesk česnako lukštų“.

Receptas paprastas: surenkamos sausos česnako žievelės, nuplaunamos, nusausinamos ir laikomos stikliniame indelyje. Saujelė žievelių užplikoma stikline verdančio vandens, uždengiama ir paliekama 10–15 minučių. Arbata geriama šilta, dažniausiai ryte tuščiu skrandžiu arba vakare prieš miegą.

Skonis yra lengvas, vos juntamas česnako aromatas, bet be stipraus kvapo, kuris dažnai atbaido vartoti patį česnaką žalią.

Nauda organizmui

Žievelių arbata pirmiausia veikia kaip antioksidantų šaltinis. Ji padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, kurie silpnina imuninę sistemą. Manoma, kad toks gėrimas gali prisidėti prie cholesterolio mažinimo, kraujotakos gerinimo, kepenų darbo palaikymo.

Liaudies praktikoje žievelių arbata buvo naudojama rudenį ir žiemą kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimo. Ji taip pat vartota esant sąnarių skausmams, nuovargiui ar virškinimo problemoms. Žinoma, tai nėra vaistas, bet papildoma pagalba organizmui.

Ką sako mokslas

Moksliniai šaltiniai mini, kad česnako žievelės turi didelį kiekį flavonoidų, kurie veikia priešuždegimiškai. Sieros junginiai gali padėti mažinti kraujospūdį ir gerinti kraujagyslių elastingumą. Nors apie žievelių arbatą nėra tiek daug tyrimų, kiek apie patį česnaką, bendras veikliųjų medžiagų spektras leidžia manyti, jog poveikis yra panašus.

Kai kurios laboratorinės studijos rodo, kad žievelių ekstraktai slopina bakterijų augimą ir gali turėti antioksidacinį poveikį, prilygstantį kitoms vaistažolėms. Tai paaiškina, kodėl senoliai naudojo žieveles kaip natūralų organizmo valymo būdą.

Kaip pasigaminti namuose

Norint pasigaminti arbatą, reikia rinkti tik sveikų, neapipelijusių česnakų žieveles. Jas rekomenduojama nuplauti, nusausinti ir laikyti sandariame stikliniame inde.

Paruošimas paprastas:

• 1 sauja sausų žievelių

• 200 ml verdančio vandens

• užplikyti, uždengti ir palaikyti 10–15 minučių

• gerti šiltą, galima pagardinti medumi ar citrina.

Vartoti galima 2–3 kartus per savaitę profilaktiškai arba kasdien, jei jaučiamas nuovargis.

Kada vartoti atsargiai

Nors tai natūrali priemonė, ji netinka visiems. Žmonės, turintys jautrų skrandį ar sergantys gastritu, turėtų pradėti nuo mažų kiekių, kad nepajustų dirginimo. Taip pat rekomenduojama atsargiai vartoti tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus.

Nėščioms moterims ir žindančioms taip pat patariama pasitarti su gydytoju prieš pradedant vartoti.

Pamirštas, bet vertingas receptas

Česnako žievelės arbata – paprastas, beveik nieko nekainuojantis receptas, kuris gali papildyti rudens ir žiemos mitybą. Tai vienas iš tų liaudiškų būdų, kurie atgimsta iš naujo, nes šiuolaikinis mokslas patvirtina didelę dalį jo naudos.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keista – gerti tai, ką įprastai išmetame. Tačiau būtent čia slypi viena didžiausių paslapčių: natūralios medžiagos kartais glūdi ten, kur mažiausiai tikimės.