Česnakų užpilai yra vienas stipriausių istorijoje natūralių antibiotikų, naudojamas nuo senovės Egipto laikų. Susmulkinus česnaką išsiskiria alicinas – junginys, moksliškai įrodytas kaip kovojantis su daugeliu bakterijų, įskaitant antibiotikams atsparias padermes. Tradiciniuose preparatuose sutrintas česnakas mirkomas aliejuje, acte arba alkoholyje, kad būtų išgautos gydomosios savybės. Šiomis priemonėmis veiksmingai gydomos įprastos infekcijos – nuo slogos iki šlapimo takų problemų. Senovės išmintis, slypinti šiuose paprastuose virtuvės preparatuose, siūlo netikėtus šiuolaikinių sveikatos problemų sprendimus.
Senovinė vaistinių česnakų preparatų istorija
Nors šiandien česnakas yra įprastas virtuvės patiekalas, jo panaudojimas medicinoje siekia tūkstančius metų, o jo istorija siekia daugybę civilizacijų.
Senovės egiptiečiai apie 1550 m. pr. m. e. papiruso ritiniuose užfiksavo gydomąsias česnako savybes, o darbininkai, statę piramides, vartojo česnaką, kad sustiprėtų ir išvengtų ligų.
Kinijoje česnakų užpilai medicininiuose tekstuose pasirodė 510 m. po Kr. Graikai ir romėnai įtraukė česnako preparatus į savo gydymo praktiką, o Hipokratas juos skyrė kvėpavimo takų ligoms gydyti.
Viduramžių europiečiai maro protrūkių metu gamino česnakų kompresus.
Šie ankstyvieji preparatai – nuo sutrintų gvazdikėlių, mirkytų vyne, iki medaus ir česnakų mišinių – padėjo pagrindus šiuolaikiniam supratimui apie antibakterines česnako savybes.
Suprasti aliciną: Galingas česnako antibakterinis junginys
Alicinas – sieros turintis junginys, lemiantis aštrų česnako aromatą ir skonį, yra pagrindinė veiklioji medžiaga, lemianti garsiąsias antibakterines česnako savybes.
Šis stiprus organinis sieros junginys susidaro, kai šviežias česnakas sutraiškomas arba susmulkinamas, sukeliant fermentinę reakciją, kurios metu aliinas virsta alicinu.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad alicinas veiksmingai veikia daugelį bakterijų, įskaitant antibiotikams atsparias padermes.
Jis veikia slopindamas tiolio grupių turinčius bakterijų fermentus, sutrikdydamas mikrobų ląstelių formavimąsi ir medžiagų apykaitą.
Šio junginio nestabilumas – jis suyra per kelias valandas – paaiškina, kodėl šviežiai paruošti česnakų preparatai pasižymi stipresniu antimikrobiniu poveikiu nei brandinti ekstraktai ar papildai.
Česnakų antimikrobinių savybių moksliniai įrodymai
Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslinė literatūra, patvirtinanti česnako antimikrobinį veiksmingumą, gerokai išsiplėtė: laboratoriniais tyrimais nuolat įrodinėjamas jo plataus spektro poveikis gramteigiamoms ir gramneigiamoms bakterijoms, grybeliams, virusams ir parazitams.
Žurnale „Journal of Antimicrobial Chemotherapy” paskelbti tyrimai rodo, kad alicinas gali slopinti bakterijų RNR sintezę, o papildomi tyrimai patvirtina jo veiksmingumą prieš antibiotikams atsparias padermes, įskaitant MRSA.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad reguliariai vartojant česnaką įprastinių infekcijų atvejų sumažėja iki 63 %.
Antimikrobiniai mechanizmai susiję su sieros junginiais, suardančiais patogenų ląstelių membranas ir slopinančiais esmines fermentų sistemas, būtinas mikrobams išgyventi.
Tradicinio česnakų užpilo ruošimas namuose
Norint namuose pasigaminti veiksmingą česnakų užpilą, reikia tik minimalios įrangos, bet reikia kruopščiai laikytis technikos, kad būtų išsaugoti vaistiniai junginiai.
Pirmiausia sutrinkite šviežias česnako skilteles ir leiskite joms 10-15 min. pailsėti, kad suaktyvėtų pagrindinis antibakterinis komponentas alicinas.
Susmulkintus česnakus sumaišykite su skysčiu– dažniausiai alyvuogių aliejumi, obuolių sidro actu arba alkoholiu. Aliejaus užpilams palaikykite žemą temperatūrą (mažesnę nei 60 °C), kad junginys nesuirtų.
Acto ar alkoholio preparatai turėtų mirkti 2-6 savaites tamsioje vietoje.
Mišinį perkoškite per sūrmaišį, laikykite gintarinio stiklo buteliuose ir šaldytuve, kad išliktų veiksmingas iki šešių mėnesių.
Dažniausiai pasitaikančios bakterinės infekcijos, gydomos česnakinėmis priemonėmis
Dėl stiprių antimikrobinių alicino ir kitų organinių sieros junginių antimikrobinių savybių iš česnakų gautos tradicinės priemonės yra veiksmingos kovojant su keliomis paplitusiomis bakterinėmis infekcijomis.
Tyrimai rodo, kad česnakų preparatai gali kovoti su Streptococcus, Staphylococcus ir E. coli infekcijomis, todėl yra naudingi gydant gerklės, odos ir šlapimo takų infekcijas.
Kai kuriose kultūrose česnakų preparatais gydomos kvėpavimo takų infekcijos, įskaitant bronchitą ir sinusitą, kurių metu dažnai išsivysto bakterinės komplikacijos.
Česnakų antimikrobinis poveikis taip pat taikomas kai kurioms virškinamojo trakto infekcijoms.
Istoriniuose dokumentuose atskleista, kad daugelyje tradicinės medicinos sistemų visame pasaulyje česnakai buvo naudojami nuo bakterinės dizenterijos ir kitų žarnyno ligų sukėlėjų.
Česnakų užpilai ir šiuolaikiniai antibiotikai: Stiprybės ir trūkumai
Lyginant česnakų antpilus su įprastiniais antibiotikais, išryškėja keletas esminių skirtumų, susijusių su jų veiksmingumu, taikymu ir apribojimais.
Šiuolaikiniai antibiotikai pasižymi standartizuotu dozavimu, tikslingu patogenų naikinimu ir moksliniais tyrimais patvirtintu veiksmingumu, o česnakai pasižymi švelnesnėmis, plataus spektro antimikrobinėmis savybėmis ir mažesniu šalutiniu poveikiu.
Skirtingai nei vaistai, česnakų užpilams trūksta reguliavimo priežiūros ir tikslių stiprumo matavimų. Tačiau jie puikiai tinka kovojant su antibiotikams atspariomis padermėmis ir palaikant žarnyno mikrobiomo sveikatą.
Šiuolaikiniai antibiotikai tebėra būtini ūmioms, sunkioms infekcijoms, kai būtina greitai įsikišti, o česnakų preparatai yra veiksminga prevencinė priemonė arba papildoma priemonė lengvesnėms ligoms gydyti.
Česnakų vaistų įtraukimas į sveikatingumo rutiną
Nors česnakų preparatų integravimas į kasdienę sveikatingumo praktiką nereikalauja daug pastangų, strateginis jų naudojimas maksimaliai padidina jų gydomąjį potencialą.
Prevencinei priežiūrai kasdien suvalgant 1-2 susmulkintas česnako skilteles užtikrinamas bazinis imuniteto palaikymas. Žaliuose česnakuose yra didžiausias alicino kiekis, o brandintuose preparatuose sumažėja nemalonaus kvapo, tačiau jie išlieka veiksmingi.
Kvėpavimo takų ligoms malšinti du kartus per dieną vartojamas česnaku praturtintas medus gali sušvelninti sudirgimą. Savaitinis česnakų kompresas ant pėdų ištraukia toksinus miegant.
Ligos metu, padidinus suvartojamų česnakų kiekį iki 3-4 skiltelių per dieną, gali paspartėti sveikimas. Svarbiausia, kad nuoseklumas yra vertingesnis nei pavienis didelių dozių vartojimas.
