Kadaise agurkus raugindavo didelėse ąžuolinėse statinėse. Tą patį skonį galima gauti ir mažam kiekiui — švariame plastikiniame butelyje. Agurkai lieka traškūs, o skonis primena rūsį ir seną gerą statinę.
Receptas
Reikės:
- šviežių, tvirtų mažų agurkų (kiek telpa į butelį)
- sūrymui: 60 g druskos (maždaug 2 kaupini valgomieji šaukštai) 1 litrui vandens
- 3–4 česnako skiltelių
- krapų su sėklomis arba krapų sėklų
- kelių juodųjų pipirų žirnelių
- 1–2 lauro lapų
- krieno lapo arba gabalėlio šaknies (nebūtina, bet duoda traškumą)
- švaraus plastikinio butelio su dangteliu
Eiga:
- Agurkus kruopščiai nuplaukite ir kelioms valandoms užmerkite šaltame vandenyje — taip jie lieka traškesni.
- Į butelio dugną sudėkite krapus, česnaką, pipirus, lauro lapą ir krieną.
- Tvirtai, bet nesutraiškydami, prigrūskite agurkus.
- Ištirpinkite druską vandenyje (60 g litrui) ir užpilkite ant agurkų, kol jie visiškai apsemiami.
- Dangtelį užsukite laisvai — fermentacijos dujos turi turėti kur pasišalinti.
- Palikite kambario temperatūroje 3–5 dienas, kol agurkai įgaus norimą rūgštumą. Ragaukite kasdien.
- Kai skonis tinka, dangtelį užsukite sandariai ir perkelkite į šaldytuvą ar vėsų rūsį.
Kad pavyktų
Svarbiausia taisyklė — agurkai visą laiką turi būti po sūrymu. Iškilęs agurkas greitai gauna gleivių ir gadina visą partiją.
Skaidrus butelis čia — privalumas. Pro jį matyti, kaip vyksta fermentacija, tik laikykite jį atokiau nuo saulės.
Sūrymo stiprumą galima patikrinti sena gudrybe: į vandenį įleistas žalias kiaušinis turėtų plūduriuoti. Plūduriuoja — druskos pakanka.
Jei agurkai ima nemaloniai kvepėti ar tampa gleivėti, tokių valgyti negalima — geriau išpilti ir pradėti iš naujo.
