Penktadienio vakarą stovėjau kieme su penkiomis bulvėmis, varine viela ir sauja galvanizuotų varžtų. Kaimynas Rimas žiūrėjo į mane taip, lyg būčiau praradęs protą. „Aivai, ką tu darai?” – paklausė jis, neslėpdamas nuostabos. Aš tik nusišypsojau ir parodžiau į telefoną, kurio ekrane švietė įkrovimo ženkliukas.

Visa tai prasidėjo nuo vieno vaizdo įrašo internete ir noro pačiam išbandyti. Rezultatas? Dvi iš penkių bulvių iš tikrųjų davė srovę, o telefonas – nors ir vėžlio greičiu – pradėjo krauti bateriją.

Kodėl būtent penkios bulvės, o ne viena

Viena bulvė su cinko ir vario elektrodais duoda vos apie 0,8 volto. Tai maždaug tiek, kiek reikia įjungti mažą LED lemputę – bet tikrai neužtenka telefonui. Telefonui reikia bent 5 voltų, todėl elementus būtina jungti nuosekliai – vieną prie kito, kaip grandinę.

Penkios bulvės teoriškai turėtų duoti apie 4 voltus. Praktikoje gavau 3,7 – pakankamai, kad telefonas atpažintų įkrovimo šaltinį.

Kaip surinkti veikiančią bulvių bateriją

Kiekvienai bulvei reikia dviejų skirtingų metalų. Aš naudojau galvanizuotus varžtus (cinkas) ir vario vielos gabalėlius. Svarbiausia – metalai neturi liestis vienas kito bulvės viduje. Palikai bent centimetro tarpą.

Sujungimo schema paprasta: pirmos bulvės vario laidą jungi prie antros bulvės cinko varžto. Antros bulvės varį – prie trečios cinko. Ir taip toliau. Gauni grandinę, kurios pradžioje lieka laisvas cinkas, o pabaigoje – laisvas varis. Tai tavo pliusas ir minusas.

Kuri bulvė veikia, o kuri – tik užima vietą

Čia prasidėjo įdomioji dalis. Prijungęs multimetrą prie kiekvienos bulvės atskirai, pamačiau, kad ne visos dirba vienodai. Dvi bulvės davė stabilią 0,85 V įtampą ir pakankamai srovės. Kitos trys – vos po 0,5–0,6 V ir beveik jokios srovės.

Skirtumą lėmė bulvių šviežumas ir drėgnumas. Senos, apvytusios bulvės – prastas elektrolitas. Šviežios, sultingos – geriau.

Ar telefonas tikrai krovėsi?

Taip, bet su išlygomis. Prijungus USB laidą per paprastą adapterį, telefonas parodė įkrovimo ikoną. Per valandą baterija pakilo nuo 12 iki 14 procentų. Du procentai per šešiasdešimt minučių – ne rekordas, bet veikia.

Rimas, kuris iš pradžių manė, kad juokauju, pats pamatė skaičius ekrane. „Tai veikia?” – paklausė jis, jau kitu tonu. Veikia. Tik ne taip, kaip įsivaizduoji.

Kodėl bulvė su cinku ir variu gamina elektrą

Bulvė čia atlieka elektrolito vaidmenį – jos sultys yra šiek tiek rūgštinės ir leidžia jonams judėti. Cinkas oksiduojasi – atiduoda elektronus. Varis priima tuos elektronus. Šis elektronų judėjimas per išorinę grandinę ir yra elektros srovė.

Tas pats principas veikia ir tikrose baterijose, tik ten naudojamos specialios cheminės medžiagos, o ne daržovės.

Kam tai naudinga – ir kam ne

Tegul būsiu atviras: bulvių baterija telefono neįkraus. Ne per valandą, ne per dieną. Matematika negailestinga – telefonui visiškai įkrauti reikėtų kelių šimtų bulvių ir kelių parų laiko.

Bet kaip eksperimentas – puiku. Vaikai supranta, kaip veikia baterijos. Suaugusieji prisimena mokyklos fiziką. Kaimynai ima domėtis, ką dar galima padaryti kieme.

Jei tikrai reikia avarinio įkrovimo

Avarinėms situacijoms bulvės netinka. Geriau turėti:

• Išorinį akumuliatorių (power bank) – vienas pilnas įkrovimas kišenėje
• Rankinį generatorių – sukdamas rankeną, gauni srovę
• Saulės įkroviklį – veikia dieną, nekainuoja elektros

Šie sprendimai patikimi ir išbandyti. Bulvės – įdomios, bet nepraktiškos.

Ką iš to išmokau

Stovėdamas kieme su multimetru ir penkiomis bulvėmis, supratau vieną dalyką: fizika veikia visur. Net bulvėje. Net kai kaimynas žiūri į tave kaip į beprotį.

Kitą kartą, kai norėsi vaikui paaiškinti, kaip veikia baterija – nereikia pirkti brangių eksperimentų rinkinių. Užtenka kelių bulvių, vielos ir smalsumo. O telefoną vis tiek krauk iš rozetės.