Penki bokalai per mėnesį. Vienas per savaitę, kartais du. Draugų kompanijoje, po darbo, per šventę. Atrodytų – nieko tokio.
Bet kai pradėjau gilintis į tai, ką alkoholis daro nervų sistemai, supratau: net nedideli kiekiai gali kauptis ir sukelti problemas, apie kurias niekada nepagalvoji.
Neurologas Artūras, su kuriuo kalbėjausi, papasakojo istoriją, kuri mane sukrėtė.
Pacientas, kuris „niekada per daug negėrė”
„Prieš porą mėnesių atėjo vyras, penkiasdešimt dvejų, – pasakojo Artūras. – Skundėsi, kad tirpsta pirštai ir pėdos. Pradžioje galvojo – nugaros problemos. Bet tyrimai parodė ką kita.”
Diagnozė: periferinė neuropatija. Nervų pažeidimas, kuris sukelia tirpimą, deginimą, silpnumą galūnėse.
„Paklausiau, kiek geria. Atsakė: „Gal alų vakarais, kartais vyno”. Paskaičiavome – išėjo maždaug dešimt–dvylika bokalų per savaitę. Ne girtuoklystė, bet kasdienybė.”
Dešimt metų tokio režimo. Ir nervai pradėjo atkurti signalus vis blogiau.
„Jis pats nustebo, – sakė Artūras. – Sakė: „Bet aš niekada nebuvau girtas”. Ir tai tiesa – nebūtina būti girtam, kad alkoholis kenktų.”
Kaip alkoholis pažeidžia nervus
Artūras paaiškino mechanizmą.
„Etanolis – tai neurotoksinas. Jis tiesiogiai pažeidžia nervų skaidulas, ypač ilgąsias – tas, kurios eina į rankas ir kojas.”
Bet dar svarbiau – alkoholis trukdo įsisavinti vitaminą B1 (tiaminą). Šis vitaminas būtinas nervų veiklai. Kai jo trūksta ilgą laiką, nervai pradeda mirti.
„Ir čia ne metaforiškai „mirti” – tiesiogine prasme. Nervų ląstelės žūva, ir kai kurios funkcijos nebegrįžta.”
Pradžioje – tirpimas pirštų galiukuose. Vėliau – silpnumas rankose, sunkumas pėdose. Dar vėliau – koordinacijos sutrikimai, ejimo problemos.
„Paralyžius – tai kraštutinumas, – pripažino Artūras. – Bet kelias link jo prasideda nuo mažų simptomų, kuriuos daugelis ignoruoja.”
Vernikės-Korsakovo sindromas: kai smegenys pamiršta
Dar baisesnė komplikacija – Vernikės-Korsakovo sindromas.
„Tai sunkus neurologinis sutrikimas, susijęs su tiamino trūkumu, – aiškino Artūras. – Žmogus praranda trumpalaikę atmintį, negali formuoti naujų prisiminimų. Kai kurie nebegali vaikščioti.”
Tai ne alkoholikų liga. Tai žmonių, kurie ilgą laiką reguliariai vartojo alkoholį – net „kultūringai” – liga.
„Mačiau pacientų, kurie visą gyvenimą dirbo, turėjo šeimas, niekada nesigydė nuo priklausomybės. Ir staiga – nebeprisimena, ką valgė prieš valandą.”
Kur riba tarp „saugu” ir „pavojinga”
Paklausiau Artūro tiesiai: kiek galima gerti, kad tikrai nekiltų problemų?
„PSO ir kitos organizacijos sako: iki vieno standartinio gėrimo per dieną moterims, iki dviejų – vyrams. Bet naujausios rekomendacijos dar griežtesnės – saugiausias kiekis yra nulis.”
Penki bokalai per mėnesį – maždaug 1,2 bokalo per savaitę – formaliai patenka į „mažos rizikos” zoną.
„Bet problema ta, kad kiekvienas organizmas skirtingas, – perspėjo Artūras. – Genetika, kepenų būklė, mityba, kiti vaistai. Vienam penki bokalai – niekas. Kitam – pradžia problemų.”
Ir dar vienas dalykas: daugelis neįvertina, kiek iš tikrųjų geria. „Penki per mėnesį” greitai tampa „penki per savaitę”, o tada – „vienas kasdien”.
Simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Artūras išvardijo ženklus, kurie gali rodyti nervų pažeidimą:
Tirpimas ar deginimas pirštų galiukuose arba pėdose – ypač jei prasideda pamažu ir progresuoja.
Silpnumas rankose ar kojose – sunku atidaryti stiklainį, pakelti koją.
Pusiausvyros problemos – ypač tamsoje ar ant nelygaus paviršiaus.
„Drebėjimas” ryte – smulkus rankų virpėjimas, kuris praeina po pusryčių.
Atminties spragas – ne „pamiršau raktus”, o „neprisimenu vakarykščio pokalbio”.
„Jei turi bent vieną iš šių simptomų ir reguliariai vartoji alkoholį – net nedaug – verta pasitikrinti”, – patarė jis.
Ką galima padaryti
Gera žinia: jei problema pastebėta anksti, nervai gali atsigauti.
„Pirmas žingsnis – nutraukti arba stipriai sumažinti alkoholio vartojimą, – sakė Artūras. – Antras – tiamino papildai, kartais injekcijos. Trečias – laikas.”
Nervų regeneracija lėta – nuo kelių mėnesių iki metų. Bet ji įmanoma, jei pažeidimas ne per didelis.
„Blogiausia, ką gali padaryti – ignoruoti simptomus ir tęsti kaip iki šiol.”
Tas pacientas, apie kurį Artūras pasakojo pradžioje? Po šešių mėnesių be alkoholio ir su tiamino papildais tirpimas sumažėjo perpus. Ne visiškai dingo, bet progresas aiškus.
Dabar, kai kas nors sako „penki bokalai per mėnesį – tai juk nieko”, aš nebeginčiju. Tiesiog pasakoju šią istoriją.
Kiekvienas pats sprendžia, kiek jam verta rizikuoti. Bet geriau žinoti, kuo rizikuoji.
