Per birželio karščius keli gėrimai gali pabloginti dehidrataciją, nors ir atrodo gaivinantys. Gėrimai su kofeinu veikia kaip diuretikai, didinantys skysčių netekimą. Alkoholiniai gėrimai blogina šilumos reguliavimą ir plečia kraujagysles. Daug cukraus turintiems gazuotiems gėrimams ir sportiniams gėrimams metabolizuoti reikia papildomo vandens kiekio. Energiniuose gėrimuose yra kofeino, taurino ir cukraus – dehidratuojantis trikampis. Net karšti gėrimai pakelia kūno temperatūrą, todėl sutrinka organizmo vėsinimo mechanizmai. Supratimas apie šias priešingas galimybes padeda sukurti veiksmingas hidratacijos strategijas esant dideliam karščiui.
Gėrimai su kofeinu: Dviguba dehidratacija
Kofeino turintys gėrimai: Dviguba dehidratacija
Karštomis vasaros dienomis daugelis žmonių renkasi kofeino turinčius gėrimus, kurie iš tikrųjų gali ne sumažinti dehidrataciją, o ją pabloginti. Kavoje, energetiniuose gėrimuose ir daugelyje arbatų yra kofeino – diuretiko, kuris didina šlapimo išsiskyrimą ir skysčių netekimą.
Nors vienas kavos puodelis daugumai žmonių nesukelia didelės dehidratacijos, karštą dieną išgėrus kelis kofeino turinčius gėrimus padidėja dehidratacijos pavojus. Šis poveikis ypač kenksmingas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir asmenims, užsiimantiems veikla lauke.
Tiems, kurie per vasaros karščius aptarnauja kitus, rekomenduokite alternatyvas, pavyzdžiui, vandenį su vaisiais, žolelių arbatas arba kokosų vandenį, kurie drėkina be dehidratuojančio kofeino poveikio.
Alkoholiniai gėrimai: Kodėl alus neįveikia karščio
Alkoholiniai gėrimai: Kodėl alus neįveikia karščio
Nepaisant paplitusios nuomonės, alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus ir kokteiliai, per karščius gerokai padidina dehidratacijos riziką. Alkoholis veikia kaip diuretikas, todėl organizmas pašalina daugiau skysčių, nei jų pasisavina.
Tyrimai rodo, kad net saikingas alkoholio vartojimas gali sutrikdyti organizmo šilumos reguliavimo mechanizmus. Pirminis šalto alaus atvėsinimo pojūtis greitai pasikeičia, nes alkoholis išplečia kraujagysles, todėl padidėja jautrumas karščiui ir šerdies temperatūra.
Be to, alkoholis mažina gebėjimą spręsti ir suvokti su karščiu susijusius įspėjamuosius ženklus. Kad vasarą hidratacija būtų saugesnė, ekspertai rekomenduoja alkoholinius gėrimus pakeisti vandeniu, elektrolitiniais gėrimais arba alternatyviais gėrimais be alkoholio, kai temperatūra pakyla virš 29 °C.
Cukraus prisotinti gazuoti ir sportiniai gėrimai: Paslėpti hidratacijos spąstai
Nors alkoholiniai gėrimai kelia didelį dehidratacijos pavojų, daugelis žmonių nesąmoningai per karščius renkasi ne mažiau problemiškus alternatyvius gėrimus. Gaivieji gėrimai ir sportiniai gėrimai, kuriuose yra daug cukraus, gali pabloginti organizmo hidrataciją.
Šiuose gėrimuose paprastai būna 35-40 g cukraus vienoje porcijoje, todėl padidėja šlapinimasis ir sumažėja skysčių susilaikymas. Šiems cukrams metabolizuoti organizmui reikia papildomo vandens, todėl atsiranda priešingas hidratacijos poveikis.
Nepaisant rinkodaros teiginių, daugelyje sportinių gėrimų yra nereikalingų cukrų ir dirbtinių ingredientų, kurie duoda tik minimalią naudą, jei nesiimama ilgalaikių ir intensyvių treniruočių. Idealiam drėkinimui vasarą vanduo išlieka pranašesnis, galbūt papildytas natūraliais elektrolitais iš vaisių.
Energetiniai gėrimai: Kai skatinimas atsigręžia priešinga linkme
Energetiniai gėrimai: Kai skatinimas atsigręžia priešinga linkme
Energiniai gėrimai ypač pavojingi vasaros mėnesiais, nes juose yra kofeino, taurino ir daug cukraus – tai dehidratuojantis trejetas, kuris karštu oru veikia prieš organizmą.
Šiuose gėrimuose esančios stimuliuojančios medžiagos didina širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį, o kartu veikia kaip diuretikai, t. y. pagreitina skysčių netekimą dėl padidėjusio šlapinimosi. Tai padidina dehidratacijos riziką, kai temperatūra pakyla.
Be to, laikinas energijos antplūdis dažnai paslepia nuovargio signalus, kurie paprastai skatina pailsėti ir rehidratuoti. Kai stimuliuojantis poveikis išnyksta, vartotojai gali pajusti didesnį išsekimą ir padidėjusį jautrumą su karščiu susijusioms ligoms.
Norint tinkamai drėkinti organizmą per karščius, geriausia rinktis vandenį.
Karšti gėrimai per karščius: Priešingi pasirinkimai
Karšti gėrimai per karščius: Priešingi pasirinkimai
Karštos kavos, arbatos ar kitų garuojančių gėrimų ragavimas per vasaros karščius yra įprastas, bet neproduktyvus įprotis, kuris veikia prieš organizmo vėsinimo mechanizmus.
Karšti gėrimai pakelia kūno temperatūrą, todėl organizmas turi labiau stengtis atvėsti. Tai padidina prakaitavimą ir gali pagreitinti dehidrataciją. Nors kai kuriose kultūrose šiltuoju metų laiku tradiciškai vartojami karšti gėrimai, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tokia praktika gali suteikti tik trumpalaikį komfortą, o ne ilgalaikį vėsinimą.
Tiems, kurie per karščius aptarnauja kitus lauke, karštų gėrimų siūlymas gali netyčia pabloginti gavėjų termoreguliaciją. Vietoj to kambario temperatūros arba vėsūs (ne lediniai) skysčiai geriau drėkina organizmą ir nesukelia šiluminio streso.
Sunkūs pieno produktai: Pieno mišrus poveikis aukštoje temperatūroje
Nors pieno gėrimai plačiai vartojami ištisus metus, per didelius karščius jie kelia ypatingų sunkumų. Pieno produktuose yra baltymų ir riebalų, kurie gali būti sunkiai virškinami, kai organizmas ir taip jau patiria stresą dėl aukštos temperatūros, o tai gali sukelti skrandžio diskomfortą.
Ypač daug problemų kelia pilno riebumo pieno produktai, nes juos virškinant gali padidėti kūno temperatūra. Be to, karštu oru pieno gėrimai greitai genda, todėl valgant lauke kyla maisto saugos problemų.
Nors pienas užtikrina svarbų drėkinimą ir maistines medžiagas, lengvesnės alternatyvos, pavyzdžiui, neriebaus jogurto gėrimai arba augalinis pienas, gali būti tinkamesnis pasirinkimas per didelius vasaros karščius, nes jie teikia panašią naudą ir neapkrauna virškinamojo trakto.
Problema dėl ledinių gėrimų per didžiausius karščius
Priešingai paplitusiai nuomonei, itin šalti gėrimai iš tikrųjų gali trukdyti organizmo vėsinimo mechanizmams per vasaros karščius. Kai lediniai gėrimai patenka į skrandį, susiaurėja kraujagyslės, todėl laikinai sumažėja organizmo gebėjimas veiksmingai išsklaidyti šilumą.
Be to, labai šalti gėrimai kai kuriems žmonėms gali sukelti skrandžio spazmus ir virškinimo diskomfortą. Ši fiziologinė reakcija nukreipia energiją, kurios reikia organizmui vėsinti.
Specialistai rekomenduoja vartoti vėsius, bet ne ledinius gėrimus (10-15 °C), kurie drėkina nešokiruodami organizmo. Kambario temperatūros arba šiek tiek atšaldytas vanduo greičiau įsisavinamas į kraują ir veiksmingiau malšina karščio sukeltą stresą.
Geresnės alternatyvos: Ko iš tikrųjų trokšta jūsų kūnas
Per vasaros karščius idealiai tinka keturi pagrindiniai gėrimai. Kambario temperatūros vanduo išlieka geriausiu hidratacijos šaltiniu, nes leidžia greičiau pasisavinti gėrimus, nešokiruodamas organizmo.
Elektrolitų turtingi gėrimai, pvz., kokosų vanduo, natūraliai papildo su prakaitu prarastas mineralines medžiagas, palaiko tinkamą raumenų funkciją ir apsaugo nuo mėšlungio.
Vaistažolių arbatos, ypač mėtų, hibiskų ir ramunėlių, patiekiamos drėkinančios ir atvėsinančios dėl natūralių augalų junginių.
Galiausiai atskiestos vaisių sultys (viena dalis sulčių ir trys dalys vandens) suteikia saikingos energijos dėl natūralių cukrų ir kartu palaiko tinkamą hidratacijos lygį.
Šios alternatyvos numalšina troškulį ir kartu palaiko organizmo reguliavimo sistemas ekstremalių temperatūrų metu.
Karščiui tinkamos hidratacijos strategijos kūrimas birželio mėn.
Nustačius idealius gėrimų pasirinkimo variantus, kitas vasaros sveikatingumo žingsnis – struktūrizuoto hidratacijos plano įgyvendinimas.
Specialistai rekomenduoja kiekvieną dieną pradėti nuo 473 mililitrų vandens prieš bet kokius gėrimus su kofeinu. Per birželio mėnesio karščius žmonės, būdami lauke, kas 20 minučių turėtų suvartoti 237-296 mililitrus vandens, ypač tie, kurie aptarnauja kitus lauke.
Išankstinė hidratacija prieš veiklą lauke apsaugo nuo dehidratacijos. Nešiodamiesi izoliuotus vandens buteliukus užtikrinkite, kad vėsus vanduo išliks pasiekiamas. Profesionalams, dirbantiems lauke, elektrolitų gėrimai turėtų papildyti vandens kiekį, kai pamaina trunka ilgiau nei keturias valandas.
Šlapimo spalvos stebėjimas suteikia patikimą grįžtamąjį ryšį apie hidrataciją – šviesiai geltona spalva rodo tinkamą hidratacijos lygį.
