Bijūnai (peonijos) – tai vienos gražiausių daugiamečių gėlių, kurios gali žydėti dešimtmečiais toje pačioje vietoje. Tačiau daugelis augintojų susiduria su problema: po šaltos žiemos bijūnai ilgai atsigauna, žydi silpniau arba net žūva. Dažniausiai priežastis ta, kad augalai buvo netinkamai paruošti žiemai.
Raktinis momentas – tai rudens tręšimas. Ne vasaros, ne pavasario, o būtent rudens. Šis paprastas veiksmas su tiksliai apskaičiuotu trąšų kiekiu (50 g vienam krūmui) padeda bijūnams sukurti šaknų atsargas, sustiprinti audinius ir ramiai pergyventi net stipriausius šalčius. Be to, teisingai paruošti bijūnai pavasarį pradeda augti anksčiau, žydi gausiau ir atspariau ligoms.
Šiame straipsnyje aprašau tikslų rudens priežiūros planą – kada tręšti, kokias trąšas naudoti, kaip paruošti augalus žiemos miegui ir kaip apsaugoti vainikus nuo išsalimo. Laikydamiesi šių paprastų, bet svarbių žingsnių, sutaupysite bijūnus ir kitais metais džiaugsitės dar gausesniu žydėjimu.
Kodėl rudens tręšimas yra svarbus bijūnams
Daugelis sodininkų mano, kad augalus reikia tręšti tik augimo sezone – pavasarį ir vasarą. Tačiau bijūnams rudens tręšimas yra net svarbesnis nei pavasarinis. Kodėl?
Kas vyksta su bijūnu rudenį:
Rugsėjį–spalį, kai lapai dar žali, bijūnas aktyviai dirba po žeme. Nors viršuje vyksta augimo sulėtėjimas ir pasiruošimas žiemos ramybei, šaknyne vyksta intensyvus procesai:
Šaknų atsargų kaupimas – bijūnas iš lapų (kol jie dar žali) perkelia maistines medžiagas į šaknynes. Ten jis kaupia krakmolą, cukrus ir kitas angliavandenių atsargas, kurios bus naudojamos pavasarį greito augimo fazei.
Naujų šaknų augimas – nors tai atrodo keista, bet bijūnų šaknys aktyviai auga būtent rudenį, kai dirvožemis dar šiltas, bet oras jau vėsus. Šios naujos šaknys bus svarbios pavasarį, kai augalas stiebs ūglius ir žiedynstiebius.
Pumpurų atsinaujinimo formavimasis – rudenį bijūnas formuoja naujus pumpurus (vadinamieji „atsinaujinimo pumpurai”), iš kurių kitais metais išaugs nauji stiebai ir žiedai. Jų kokybė priklauso nuo to, kiek maistinių medžiagų bijūnas sukaupė rudenį.
Audinių sukietėjimas – prieš žiemą augalo ląstelės turi „prisirengti” šalčiui – sumažinti vandens kiekį, padidinti cukrų koncentraciją (jie veikia kaip „antifrīzas”). Tam reikia energijos ir mineralų.
Kodėl būtent fosforą ir kalis, ne azotas:
Rudenį bijūnams reikalingos ne bet kokios trąšos, o būtent su fosforu (P) ir kaliu (K), bet be azoto (N) arba su labai mažu jo kiekiu.
Fosforas (P):
- Skatina šaknų augimą ir stiprinimą
- Pagerina energijos apykaitą augale
- Padeda formuotis pumpurams
- Didina atsparumą šalčiui
Kalis (K):
- Stiprina augalo audinius
- Padidina atsparumą šalčiui, sausrai, ligoms
- Reguliuoja vandens pusiausvyrą ląstelėse
- Pagerina angliavandenių kaupimąsi
Azotas (N) – kodėl jo vengti rudenį:
Azotas skatina žalios masės augimą, naujų ūglių ir lapų formavimąsi. Rudenį tai labai kenksminga, nes:
- Stimuliuoti nauji ūgliai nespės sumedėti ir žiemą išsals
- Augalas nebaigs vegetacijos ir nepasiruoš žiemos ramybei
- Sumažės bendras atsparumas šalčiui
- Padidės ligų rizika
Todėl rudens trąšos bijūnams turi būti „rudens formulė”: daug fosforo ir kalio, minimaliai azoto.
Rezultatai, jei tręšėte rudenį:
✅ Bijūnas geriau išgyvena žiemą, net be sniego ir esant –25 °C šalčiui ✅ Pavasarį greičiau prasideda augimas ✅ Stiebai auga tvirtesni, storesnio ✅ Žiedynų daugiau ir jie stambesni ✅ Bijūnas tampa atsparesnis ligoms (pilkajai pelesai, šaknų puviniui) ✅ Bendras augalo gyvybingumas padidėja
Jei netręšėte rudenį:
❌ Šaknų atsargos nepakankamos – pavasarį augimas prasideda vėliau ❌ Stiebai plonesni, silpnesni ❌ Žiedynų mažiau, žydi trumpiau ❌ Didesnis jautrumas šalčiui ir ligoms ❌ Po sunkios žiemos bijūnas gali net žūti
Kada tręšti:
Optimalus laikas Lietuvoje – rugsėjo vidurys iki spalio pradžios. Tai laikotarpis, kai:
- Lapai dar žali ir gali perkelti medžiagas į šaknynes
- Dirvožemis dar pakankamai šiltas šaknims įsisavinti trąšas
- Iki šalnų lieka 3–4 savaitės, per kurias trąšos pradės veikti
Per vėlu tręšti – lapkričio mėnesį, kai žemė jau vėsi ar pradėjo šalti. Šaknys nebegali gerai įsisavinti mineralų.
Skystų ir sausų trąšų paruošimas žingsnis po žingsnio
Dabar pereikime prie praktinės dalies – kaip konkrečiai paruošti ir panaudoti trąšas bijūnams rudenį.
Kiek trąšų reikia:
Viena krūmui (suaugusiam bijūnui 3–5 metų amžiaus):
- 50 g fosforo trąšų (dvigubas superfosfatas arba paprastas superfosfatas)
- 20–25 g kalio trąšų (kalio sulfatas arba kalio chloridas)
Jaunesniems bijūnams (1–2 metų) – perpus mažiau. Seniems, dideliems krūmams (10+ metų) – gali būti 1,5 karto daugiau.
Kokias trąšas rinktis:
Fosforo šaltiniai:
- Dvigubas superfosfatas (46 % P₂O₅) – geriausia, nes labai koncentruotas
- Paprastas superfosfatas (20 % P₂O₅) – tinka, bet reikia dvigubai daugiau
- Kaulų miltai – natūralus, lėto poveikio variantas
Kalio šaltiniai:
- Kalio sulfatas (50 % K₂O) – geriausia bijūnams, nes nedidina dirvožemio druskingumo
- Kalio chloridas (60 % K₂O) – pigesnis, bet chloras ne visada pageidautinas
- Pelenai (5–10 % K₂O) – natūralus variantas, bet reikia daug (apie 0,5–1 kg krūmui)
BŪDAS 1: Skystos trąšos (rekomenduojama)
Skystos trąšos yra efektyvesnės rudenį, nes:
- Šaknys jas greičiau įsisavina
- Mineralai tolygiai pasiskirsto dirvožemyje
- Nėra rizikos nudeginti šaknis
Paruošimas žingsnis po žingsnio:
1 žingsnis – Dirvožemio paruošimas:
Prieš tręšimą gerai palikę dirvožemį aplink krūmą. Maždaug 10 litrų vandens vienam krūmui. Drėgnas dirvožemis geriau „priima” trąšas.
2 žingsnis – Fosforo tirpalo paruošimas:
Fosforas blogai tirpsta šaltame vandenyje, todėl:
- Įpilkite 1 litrą karšto vandens (apie 80–90 °C) į indelį
- Įberkite 50 g dvigubo superfosfato
- Gerai išmaišykite ir palikite 15–20 minučių
- Dar kartą išmaišykite – dalis neištirps (tai normalu)
3 žingsnis – Kalio tirpalo paruošimas:
Kalis tirpsta lengvai:
- Į 10 litrų šalto vandens (kibirą) įberkite 20–25 g kalio sulfato
- Gerai išmaišykite keletą minučių, kol visiškai ištirps
4 žingsnis – Tirpalų sujungimas:
- Supilkite fosforo tirpalą (karštą) į kalio tirpalą (šaltą kibirą)
- Išmaišykite
- Leiskite atvėsti iki kambario temperatūros (apie 15–20 minučių)
5 žingsnis – Laistymas:
- Lėtai, tolygiai pilkite tirpalą aplink bijūną ratu, maždaug 20–30 cm atstumu nuo stiebo
- Nepilkite tiesiai po stiebu – ten šaknų mažiausiai
- Laistymo zona – apie 40–50 cm spindulys aplink krūmą
Svarbu: Nepilkite ant lapų ar stiebo – gali nudeginti.
6 žingsnis – Papildomas laistymas:
Po 10–15 minučių, kai tirpalas įsigėrė, dar kartą pilote 5–10 litrų švaraus vandens. Tai padeda mineralams geriau prasiskverbti į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
BŪDAS 2: Sausos trąšos (alternatyva)
Jei nenorite gaminti tirpalų, galite naudoti sausas trąšas. Jos veikia lėčiau, bet irgi efektyvios.
Paruošimas žingsnis po žingsnio:
1 žingsnis – Dirvožemio paruošimas:
Lengvai supurenkite dirvožemį aplink bijūną (5–10 cm gylio) grėbliu ar rankine kauptuku. Nebijokite paliesti paviršinius šakniukus – bijūnas turi gilias šaknis.
2 žingsnis – Trąšų išmatavimas:
Atidžiai išmatuokite:
- 50 g dvigubo superfosfato (maždaug 3 šaukštai)
- 20–25 g kalio sulfato (maždaug 1,5 šaukšto)
Sumaišykite jas sausoje talpykloje.
3 žingsnis – Paskleimas:
Tolygiai paberkite trąšų mišinį ratu aplink bijūną, 20–30 cm atstumu nuo stiebo. Negalima berti po stiebu – gali nudeginti šaknų kaklą.
4 žingsnis – Įmaišymas:
Lengvai grėbliu įmaišykite trąšas į viršutinį 3–5 cm dirvožemio sluoksnį. Nereikia giliai kasti.
5 žingsnis – Laistymas:
Gausiai palikę – bent 15–20 litrų vandens vienam krūmui. Vanduo ištirpins trąšas ir nunes jas į šaknų zoną. Jei nepaliksite, trąšos guls ant paviršiaus ir neveiks.
Pakartokite laistymas po 2–3 dienų, jei nebuvo lietaus.
BŪDAS 3: Paruoštos rudens trąšos bijūnams
Parduotuvėse galite rasti specialias „Rudens trąšas daugiamečiams” arba „Rudens trąšas gėlėms”. Jų sudėtyje paprastai yra NPK santykis maždaug 5:15:30 arba panašus (mažai azoto, daug fosforo ir kalio).
Naudokite pagal pakuotės instrukcijas, bet paprastai tai maždaug 50–70 g vienam bijūnui.
Privalumai: patogu, tikslus sudėtis, lengva dozuoti. Trūkumai: šiek tiek brangiau nei paprasti mineralinės trąšos.
KO NEDARYTI:
❌ Nenaudoti pavasarinių arba universalių trąšų su dideliu azoto kiekiu ❌ Netręšti per vėlai (lapkritį ar žiemą) – nebeveiks ❌ Neviršyti dozių – per daug mineralų gali nudeginti šaknis ❌ Nepilti trąšų ant stiebo, lapų ar vainiką
Priežiūra po tręšimo ir apsauga žiemą
Tręšimas – tik pirmas žingsnis. Toliau reikia tinkamai paruošti bijūną žiemos ramybei.
Laukimo laikotarpis (2–3 savaitės po tręšimo):
Po tręšimo nekasti, negenėti, neklibinti žemės aplink bijūną bent 2–3 savaites. Duokite laiką šaknims ramiai įsisavinti maistines medžiagas. Bet koks dirvožemio judėjimas gali pažeisti šakniukus ir sutrikdyti procesą.
Jei per šį laikotarpį ilgai nelyja (daugiau nei savaitę), papildomai palikę bijūną.
Kada kirpti bijūną:
Vienas dažniausių klausimų: kada kirpti bijūną rudenį?
Taisyklė: Neskubėkite. Kirpti reikia tik tada, kai lapai visiškai nudžiūsta ir tamsėja.
Kodėl laukti? Kol lapai žali, jie tebeperka maistą į šaknis. Jei nukirsite per anksti (rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje), bijūnas nepaspės sukaupti pakankamai atsargų žiemai.
Kada kirpti Lietuvoje: Paprastai spalio pabaiga – lapkričio pradžia, kai jau buvo pirmieji šalnos ir lapai pradėjo vysti.
Kaip kirpti:
- Naudokite aštrų sekatorių ar žirkles
- Kirpkite iki žemės lygio arba palikę 2–3 cm keliukus
- Visą nukirstą masę išnešite ir sudeginkite arba išmeskite (ne į kompostą!). Kodėl? Ant lapų gali būti grybelių sporų, kurios žiemoja ir pavasarį užkreis naujus ūglius
Šalinimas aplink krūmą:
Surinkite nukritus lapus, nudžiūvusius žiedų likučius, piktžoles aplink bijūną. Švari zona – mažesnė ligų rizika.
Lengvas apkaimas (pavasarys vainiką):
Pioniams labai svarbu apsaugoti vainikus nuo smarkių šalčių. Vainikas – tai vieta, kur sueina šaknys ir stiebai, kur yra tie svarbūs atsinaujinimo pumpurai.
Kaip tai padaryti:
Po lapų nukirtimo, ant vainiką pribieti 5–10 cm sluoksnį:
- Puro dirvožemio
- Brandaus komposto
- Durpių
Tai veiks kaip šilta antklodė.
SVARBU: Negalima apkauti per anksti (kol bijūnas dar turi žalius lapus) ir per storą sluoksnį (daugiau kaip 10–15 cm). Per storas sluoksnis gali smaugti pumpurus, sukelti puvimą.
Mulčiavimas – tik po to, kai žemė užšala:
Daugelis daro klaidą – mulčiuoja bijūnus per anksti. Teisingai mulčiuoti reikia tik tada, kai žemė jau užšalo (paprastai lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje).
Kodėl laukti užšalimo?
Jei mulčiuosite per anksti, po mulčiu dirvožemis išliks šiltas ilgiau. Tai gali:
- Provokuoti naujų ūglių atsiradimą (jie žiemą žus)
- Pritraukti pelės, kurios įsikurs mulčiuje ir graužę šaknis
- Sukurti per drėgną aplinką, kur vystysis grybeliai
Kaip mulčiuoti:
Kai žemė užšalo (paviršius kietas):
- Ant apkaiso užklokite 10–15 cm sluoksnį mulčios:
- Sausų lapų
- Šiaudų
- Spyglių
- Medžių drožlių
- Pjūvenų
- Mulčios sluoksnis turi būti purvina, o ne tankus. Oras turi cirkuliuoti.
NEGALIMA: Naudoti šviežių žolės nuopjovų, šviežio mėšo, puvančių medžiagų – jos gali sukurti per daug šilumos ir drėgmės.
Pavasarį (kovo pabaiga – balandžio pradžia):
Kai tik pradeda šilti ir sniego nebėra, pašalinkite mulčią ir apkaisos dalį. Palikite tik ploną 2–3 cm sluoksnį, kad žemė greičiau atšiltų ir bijūnas galėtų pradėti augti.
Graužikų apsauga:
Pelės ir pelėšiunai mėgsta žiemoti bijūnų šaknimis, nes jos minkštos ir cukringos. Jei žinote, kad jūsų plote yra daug graužikų:
- Įrenkite pelių nuodus saugiu būdu (specialiose stočiukėse)
- Arba apjuoskite bijūną smulkų tinklelį (6–10 mm akių), įkasę jį į žemę 5 cm gylio
Rezultatai:
Teisingai paruošti bijūnai: ✅ Persirti žiemą be nuostolių net esant –30 °C ✅ Pavasarį greičiau išleis ūglius (10–14 dienų anksčiau) ✅ Stiebai augs tvirti, neišgulėję ✅ Žiedai bus stambesni ir gausesni ✅ Bijūnas bus atsparesnis pilkajai pelesai
Išvada:
Bijūnų paruošimas žiemai – tai ne vienas veiksmas, o kelių žingsnių seka: rudens tręšimas tiksliais fosfo-kalio trąšų kiekiais → laukimas 2–3 savaites → kirpimas, kai lapai nudžiūvo → lengvas apkaimas → mulčiavimas po užšalimo. Kiekvienas žingsnis svarbus. Bet jei viską atliksite teisingai, kitais metais jūsų bijūnai bus tokio sodui pavydės!





