Čagos grybas iš tradicinės liaudies medicinos priemonės tapo moksliškai įdomus. Šimtmečius Šiaurės Europoje ir Rusijoje vartojamas įvairiems negalavimams gydyti, šis beržo grybas turi galingų biologiškai aktyvių junginių, įskaitant betulino rūgštį, inotodiolį ir beta gliukanus. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina jo galimas priešvėžines savybes, rodančias vėžinių ląstelių proliferacijos slopinimą įvairiais mechanizmais. Nors preliminarūs tyrimai teikia vilčių, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į galimą sąveiką su vaistais ir kontraindikacijas. Visas šio senovinio vaisto terapinis potencialas dar tik atsiskleidžia.
Istorinis čagos vaidmuo tradicinėje liaudies medicinoje
Per šimtmečius vietinių gyventojų gydymo praktikoje beržinis grybas, paprastai vadinamas čaga (Inonotus obliquus), užėmė svarbią vietą tradicinėje liaudies medicinoje Šiaurės Europoje, Rusijoje ir kai kuriose Azijos dalyse.
Istoriškai Sibiro šamanai ir Rytų Europos gydytojai Čagą naudojo virškinamojo trakto, kepenų ir uždegiminėms ligoms gydyti.
Rusų liaudies medicinoje užfiksuota, kad čaga naudojama tuberkuliozei ir įvairiems vėžiniams susirgimams gydyti.
Vakarų Sibire gyvenantys chantai čagą vadino „nemirtingumo grybu” ir virė iš jos arbatą, kuri, kaip tikėta, skatina ilgaamžiškumą ir bendrą sveikatą.
Šis vaistinis grybas paprastai būdavo ruošiamas kaip nuoviras, o jo tradicinis pritaikymas dabar sulaukia mokslinių tyrimų.
Beržo grybo biologinės sudėties supratimas
Sudėtinga biologiškai aktyvių junginių matrica apibūdina Čagos grybo (Inonotus obliquus) cheminį profilį, išskiriantį jį iš kitų vaistinių grybų. Šiame parazitiniame grybe yra daug betulino rūgšties, gaunamos iš beržo šeimininko, taip pat melanino kompleksų, kurie lemia jo išskirtinę juodą išvaizdą.
Čagos sudėtyje yra polisacharidų, ypač beta gliukanų, triterpenų, sterolių ir didelės koncentracijos antioksidantų.
Unikalias adaptogenines savybes lemia šis įvairus fitocheminis profilis. Tyrimais nustatyta daugiau kaip 200 biologiškai aktyvių sudedamųjų dalių, kurių koncentracija priklauso nuo augimo sąlygų, derliaus nuėmimo metodų ir ekstrahavimo procesų – veiksnių, kurie yra labai svarbūs norint suprasti galimą gydomąją paskirtį.
Pagrindiniai biologiškai aktyvūs junginiai, dėl kurių Chaga yra ypatinga
Iš šimtų Čagos grybuose aptiktų sudedamųjų dalių keletas biologiškai aktyvių junginių išsiskiria savo unikaliu gydomuoju potencialu. Betulino rūgštis, gaunama iš beržų, ant kurių auga Chaga, pasižymi ryškiu priešvėžiniu poveikiu indukuojant apoptozę.
Inotodiolis ir triterpenoidai pasižymi citotoksiškumu įvairioms vėžinių ląstelių linijoms. Grybuose esantis melanino kompleksas pasižymi reikšmingomis antioksidacinėmis savybėmis, o polisacharidai, ypač beta gliukanai, reguliuoja imuninį atsaką.
Esanti superoksido dismutazė padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus. Mokslininkai pastebi, kad šie junginiai veikia sinergiškai, o tai gali paaiškinti, kodėl eksperimentiniuose tyrimuose viso grybo ekstraktai dažnai pranoksta izoliuotas sudedamąsias dalis.
Šiuolaikiniai moksliniai čagos priešvėžinių savybių tyrimai
Nors tradicinė medicina čagą naudoja šimtmečius, šiuolaikiniai laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai pradėjo patvirtinti jos priešvėžinį potencialą taikant griežtą mokslinę metodiką.
Tyrimai parodė, kad Čagos ekstraktai slopina krūties, plaučių, gaubtinės žarnos ir kepenų vėžio ląstelių proliferaciją įvairiais mechanizmais, įskaitant apoptozės indukciją ir ląstelių ciklo stabdymą.
Žurnale „Journal of Ethnopharmacology” paskelbti tyrimai parodė, kad Čagos triterpenai mažina navikų dydį pelių modeliuose.
Atlikus papildomus tyrimus nustatyta, kad Chaga gali mažinti oksidacinę DNR žalą, o tai gali užkirsti kelią vėžio atsiradimui.
Klinikinių bandymų su žmonėmis vis dar nedaug, nors in vitro ir su gyvūnais atlikti tyrimai nuolat patvirtina citotoksinį čagos poveikį piktybinėms ląstelėms.
Kaip čaga gali padėti įprastiniam vėžio gydymui
Čagos grybų ekstraktų integravimas į įprastinius vėžio gydymo būdus yra perspektyvi papildomos medicinos tyrimų sritis.
Tyrimai rodo, kad Čagos junginiai gali padidinti chemoterapijos ir spinduliavimo veiksmingumą ir kartu sumažinti jų šalutinį poveikį. Grybo antioksidacinės savybės padeda apsaugoti sveikas ląsteles agresyvaus gydymo metu, o jo imunomoduliacinis poveikis gali sustiprinti natūralią organizmo apsaugą.
Tyrimai rodo, kad Čagos ekstraktai gali jautrinti vėžines ląsteles įprastiniam gydymui, todėl galima vartoti mažesnes terapines dozes. Šis sinergetinis metodas galėtų pagerinti gydymo rezultatus ir pacientų gyvenimo kokybę.
Tačiau klinikinių tyrimų, kuriuose tiriama ši sąveika, vis dar nedaug, todėl prieš pateikiant galutines rekomendacijas būtina atlikti tolesnius tyrimus.
Chagos derliaus nuėmimas ir paruošimas gydymui
Renkant čagos grybus reikia kruopščiai juos atpažinti ir taikyti tausojančią praktiką, kad būtų užtikrinta vaistinių preparatų kokybė ir išsaugotas miškas. Juodi, į anglį panašūs guzai turėtų būti renkami tik nuo gyvų beržų, imant ne daugiau kaip trečdalį augančių medžių, kad jie galėtų atsinaujinti.
Tradiciniai paruošimo būdai – džiovinti grybą ir sumalti į miltelius arbatoms ar tinktūroms gaminti. Ekstrakcija karštu vandeniu išskiria vandenyje tirpius polisacharidus, o ekstrakcija alkoholiu – triterpenus ir kitus junginius.
Dvigubos ekstrakcijos metu derinami abu procesai, kad būtų maksimaliai padidintas gydomasis potencialas.
Komerciniai perdirbėjai dažnai naudoja standartizuotus ekstrakcijos metodus, kad išlaikytų pastovų papildų, tinktūrų ir koncentruotų ekstraktų stiprumą.
Galimas šalutinis poveikis ir kontraindikacijos, į kurias reikia atsižvelgti
Kadangi tradiciniai ir komerciniai čagos preparatai ir toliau populiarėja, norint saugiai vartoti būtina suprasti galimą nepageidaujamą poveikį.
Dėl kraują skystinančių savybių čaga gali sąveikauti su antikoaguliantais, todėl gali padidėti kraujavimo rizika. Asmenys, sergantys autoimuniniais sutrikimais, turėtų būti atsargūs, nes chagos imunitetą stimuliuojantis poveikis gali sustiprinti simptomus.
Asmenys, sergantys inkstų ligomis, prieš pradėdami vartoti, turėtų pasitarti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, nes didelis oksalatų kiekis čagoje gali prisidėti prie inkstų akmenų susidarymo. Cukriniu diabetu sergantys pacientai turėtų atidžiai stebėti gliukozės kiekį kraujyje, nes chaga gali padidinti jautrumą insulinui.
Nėščios ir krūtimi maitinančios moterys turėtų vengti čagos, kol bus gauta daugiau duomenų apie saugumą.
Čagos tyrimų ateitis onkologijoje
Nors dabartiniai tyrimai teikia daug žadančių žinių apie chagos priešvėžinį potencialą, būsimi onkologiniai tyrimai greičiausiai bus sutelkti į kelias svarbiausias sritis, kurios galėtų paversti šią tradicinę priemonę standartizuotu vaistu.
Mokslininkai teikia pirmenybę čagos biologiškai aktyvių junginių, ypač betulino rūgšties ir inotodiolio, išskyrimui ir standartizavimui, siekiant sukurti farmacinės kokybės preparatus.
Dar viena sritis – klinikiniai tyrimai, kurių metu tiriama, ar čagos preparatai gali būti naudojami ir kaip pirminis, ir kaip pagalbinė terapija kartu su įprastiniais vėžio gydymo būdais.
Be to, mokslininkai tiria chagos molekulinius mechanizmus, kad tiksliai suprastų, kaip ji veikia vėžį.
Atlikus genominius tyrimus ilgainiui bus galima taikyti individualizuotus metodus, nustatant, kurie vėžio tipai ir pacientų profiliai geriausiai reaguoja į chagos gydymą.
