Visą gyvenimą maniau, kad žinau viską apie žolelių arbatas. Mėtų – virškinimui, ramunėlių – miegui, liepžiedžių – peršalus. Toks buvo mano supratimas, kol vieną vakarą su mama kalbėjomės apie senelės receptus.
Ji pasakė vieną sakinį, kuris mane sustabdė: „O aviečių lapus tai ji gėrė kiekvieną dieną, kai tavęs laukėsi. Sakė, kad visos moterys taip darė.”
Niekada apie tai nebuvau girdėjusi. Pradėjau ieškoti informacijos ir supratau – ši arbata buvo naudojama kartų kartoms, o mūsų karta ją tiesiog pamiršo.
Kodėl aviečių lapai, o ne uogos
Daugelis supainioja – galvoja, kad kalbama apie aviečių uogų arbatą. Ne. Čia visai kas kita. Aviečių lapų arbata gaminama iš Rubus idaeus – paprastosios avietės – lapų, surinktų prieš augalui pražystant.
Etnobotaniniai šaltiniai rodo, kad moterys Europoje ją vartojo jau kelis šimtmečius. Ne kaip vaistą, o kaip kasdienį toniką – švelnų, natūralų palaikymą reprodukcinei sistemai.
Lapuose randama flavonoidų, taninų, nedideli kiekiai mineralų ir vitamino C. Būtent taninai suteikia arbatai tą šiek tiek sutraukiantį skonį ir, kaip manoma, veikia raumenų tonusą.
Ką apie ją sako mokslas
Čia reikia būti sąžiningiems – didelių klinikinių tyrimų nėra. Yra keletas nedidelių studijų, stebėjimo ataskaitų ir fitocheminių tyrimų, kurie kartu rodo galimą fiziologinį poveikį, bet galutinių išvadų daryti dar negalima.
Kai kurie tyrimai praneša apie ryšį su trumpesne antrąja gimdymo stadija ir sumažėjusia reikme naudoti žnyples. Skamba įspūdingai, bet tyrimai maži, metodikos skirtingos, dozės nekonsistentiškos.
Fitochemikai identifikavo kvercetiną ir kitus flavonoidus, kurie teoriškai galėtų moduliuoti raumenų susitraukiamumą. Bet dauguma mechanistinių duomenų gauta laboratorijose arba iš gyvūnų tyrimų, ne iš žmonių.
Kitaip tariant – mūsų močiutės žinojo kažką, ką mokslas dar bando įrodyti.
Kam ši arbata buvo skirta tradiciškai
Istoriniai šaltiniai nurodo tris pagrindinius vartojimo būdus:
Menstruacijų palaikymui. Moterys gėrė ją mėnesinių metu, tikėdamosi sumažinti mėšlungius. Manoma, kad tai susiję su gimdos tonusą reguliuojančiu poveikiu.
Pasiruošimui gimdymui. Vėlyvojo nėštumo metu arbata buvo vartojama kaip pasiruošimo priemonė – ne gimdymui sukelti, o gimdai „paruošti”. Svarbu: tai daryta paskutinėmis savaitėmis, ne anksčiau.
Kasdieniam maitinimui. Tiesiog kaip švelni žolelių arbata su mineralais ir vitaminais – alternatyva kavai ar juodajai arbatai.
Kaip gerti ir kiek
Jei nusprendėte išbandyti, pradėkite konservatyviai. Vienas puodelis per dieną – tiek rekomenduojama pradžiai, kad įvertintumėte, kaip jūsų organizmas reaguoja.
Jei toleruojate gerai ir norite didinti – galima pereiti prie dviejų ar trijų puodelių, bet tik pasitarus su specialistu, ypač jei esate nėščia ar turite lėtinių ligų.
Paruošimas paprastas: 1–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų užpilami 250 ml karšto vandens ir paliekama 5–10 minučių. Skonis – žolinis, šiek tiek sutraukiantis, bet ne nemalonus.
Rinkitės sertifikuotus produktus, patikrintus dėl kontaminantų. Laisvų lapų arbata dažniausiai kokybiškesnė nei pigūs maišeliai.
Kada arbatos geriau negerti
Nėštumo metu – tik paskutinėmis savaitėmis ir tik pasitarus su gydytoju. Ankstyvasis nėštumas – ne laikas eksperimentams.
Jei vartojate vaistus, ypač hormonų ar kraujo krešėjimą veikiančius, pasitarkite su specialistu. Žolelės gali sąveikauti su medikamentais.
Jei pajutote pykinimą, netikėtą kraujavimą ar neįprastą gimdos aktyvumą – nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
Alergija avietėms? Tuomet ir lapai gali sukelti reakciją.
Ko mūsų močiutės niekada nepamiršo
Šiuolaikinė medicina koncentruojasi į tai, kas įrodyta kliniškai. Tai logiška ir teisinga. Bet kartais pamirštame, kad žmonės gyveno, gimdė ir gydėsi tūkstančius metų prieš atsirandant randomizuotiems klinikiniams tyrimams.
Aviečių lapų arbata nėra stebuklingas vaistas. Ji niekada toks ir nebuvo. Tai tiesiog švelnus, natūralus gėrimas, kurį moterys rinkosi kartų kartoms – ne todėl, kad kas nors liepė, o todėl, kad jautė, jog padeda.
Galbūt atėjo laikas prisiminti kai kuriuos dalykus, kuriuos pamiršome.
