Astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje jau valgo šviežias salotas, užaugintas orbitoje. Ne iš konservų, ne iš liofilizuotų pakelių – tikras, žalias, ką tik nuskintas lapas.
Kai pirmą kartą tai perskaičiau, pagalvojau – kodėl būtent salotos? Kodėl ne pomidorai, ne bulvės, ne kažkas sotesnio?
Atsakymas, kurį radau, paaiškino ne tik kosminę žemdirbystę, bet ir tai, ką galbūt valgys pirmieji Marso kolonistai.
Kodėl salotos, o ne bulvės
Kosmose kiekvienas gramas svarbus. Kiekvienas litras vandens, kiekvienas vatas energijos.
Salotos auga greitai – nuo sėklos iki derliaus per 28 dienas. Joms reikia mažai šviesos, mažai substrato, mažai priežiūros. Tobulas augalas, kai resursai riboti.
„Bulvėms reikėtų daug daugiau dirvos ir laiko,” aiškino NASA botanikas vienoje paskaitoje internete. „O salotos duoda rezultatą greitai ir patikimai.”
Be salotų, orbitoje jau sėkmingai žydėjo cinijos. Tai svarbu ne dėl grožio – žydėjimas įrodo, kad augalai gali užbaigti visą reprodukcinį ciklą mikrogravitacijoje. Vadinasi, sėklos, užaugintos kosmose, gali duoti naują derlių.
Marso dirva – visai kitas iššūkis
Orbitoje augalai auga kontroliuojamoje aplinkoje. Marsas – kitas reikalas.
Marso regolitas – tai ne dirva. Tai smulkios, aštrios uolienos dalelės, kurios pažeistų šaknis. Jame nėra organinių medžiagų, nėra naudingų bakterijų, trūksta azoto ir fosforo.
„Dauguma Žemės augalų tiesiog negalėtų augti Marso dirvoje be rimto paruošimo,” teigia tyrėjai.
Bulvės, kurias Matt Damon augino filme „Marsietis”? Realybėje tai būtų daug sudėtingiau. Gumbavaisiai reikalauja gilaus, minkšto substrato – to, ko Marsas neturi.
Dumbliai ir grybai – netikėti herojai
Mokslininkai siūlo pradėti ne nuo augalų, o nuo paprastesnių organizmų.
Dumbliai auga vandenyje, jiems nereikia dirvos. Jie gamina deguonį, sugeria anglies dioksidą ir gali būti valgomi arba naudojami kaip trąšos.
Grybai skaido organines atliekas ir pagerina substratą. Jų micelijas – požeminis gijų tinklas – gali paversti netinkamą Marso regolitą kažkuo, kas primena dirvą.
„Pirmieji Marso gyventojai tikriausiai pradės nuo dumblių ir grybų,” prognozuoja mokslininkai. „Tik po kelių metų galės sodinti tikrus augalus.”
Kaip atrodytų Marso šiltnamis
Tyrėjų vizijose Marso šiltnamis būtų sluoksniuotas lyg tortas.
Apačioje – dumbliai ir grybai. Jie perdirba atliekas, gamina deguonį, ruošia substratą.
Viduryje – pupelės ir javai. Pupelės fiksuoja azotą iš oro, praturtina dirvą. Javai duoda angliavandenius.
Viršuje – salotos. Jos gauna daugiausiai šviesos ir greičiausiai duoda šviežią maistą.
Viskas veikia kaip uždara sistema: vieno organizmo atliekos tampa kito maistu.
Kodėl tai aktualu ir Žemėje
Vertikalus ūkininkavimas, dumblių auginimas, uždaro ciklo sistemos – visa tai jau taikoma Žemėje. Miestuose, kur trūksta vietos. Dykumose, kur trūksta vandens.
Kosminės technologijos nelieka kosmose. Jos grįžta namo.
Singapūre jau veikia vertikalios fermos, kurios augina salotas daugiaukščiuose pastatuose. Islandijoje grybai auginami šiltnamiuose, šildomuose geotermine energija. Technologijos, kurias NASA kuria Marsui, padeda maitinti žmones čia.
Galbūt po dešimties metų salotas, užaugintas panašiose sistemose, pirksime paprastame prekybos centre. O pirmieji Marso kolonistai – jei viskas pavyks – valgys būtent tai, ką šiandien testuoja orbitoje.
