Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyvą pilkėjimą iki 30 metų amžiaus lemia pagreitintas melanocitų kamieninių ląstelių nykimas. Šį procesą daugiausia lemia genetika (80-90 % paveldima), o pagrindinis vaidmuo tenka specifinėms IRF4 geno variacijoms. Taip pat didelę įtaką turi oksidacinis stresas, mitybos trūkumai ir aplinkos veiksniai. Simpatinės nervų sistemos reakcija į psichologinį stresą dar labiau pagreitina melaniną gaminančių ląstelių nykimą. Šių mechanizmų supratimas atveria galimybes imtis intervencinių priemonių.
Mokslas apie ankstyvą pilkėjimą: Naujos mokslinių tyrimų išvados.
Nors mokslininkai jau seniai suprato, kad žilimas atsiranda, kai plaukų folikuluose sumažėja melanino gamyba, naujausi tyrimai atskleidė konkretesnius ankstyvo žilimo mechanizmus.
2021 m. žurnale „Nature” paskelbtame tyrime nustatyta, kad ląstelinis stresas pagreitina melanocitų kamieninių ląstelių nykimą. Šios kamieninės ląstelės, kurios papildo melaniną gaminančias ląsteles, gali anksčiau laiko išsekti dėl oksidacinio streso, uždegiminių sąlygų ir genetinių veiksnių.
Be to, Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad tam tikrus baltymus, reguliuojančius melanocitų ilgaamžiškumą, veikia aplinkos veiksniai, įskaitant taršą ir UV spinduliuotę.
Simpatinė nervų sistema, reaguodama į stresą, taip pat sukelia chemines reakcijas, dėl kurių melanocitų atsargos išeikvojamos anksčiau, nei užprogramuota genetiškai.
Genetiniai veiksniai, lemiantys, kada pradėsite pilkėti
Paveldimumas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis, kada žmogaus plaukai pradės žilti. Tyrimai rodo, kad genai lemia apie 80-90 proc. šio laiko, o ypač didelę įtaką turi specifinės IRF4 geno genetinės variacijos.
Mokslininkai nustatė, kad priešlaikinis pilkėjimas dažnai paveldimas autosominiu dominantiniu paveldėjimo būdu, t. y. šią būklę gali sukelti vieno iš tėvų genas.
Tyrimai su identiškais dvyniais nuolat rodo sinchroniškus pilkėjimo modelius, o tai dar labiau patvirtina genetinį pagrindą.
Etninė kilmė taip pat turi įtakos pilkėjimui; kaukaziečiai paprastai pilkėja anksčiau (30-ies metų viduryje) nei Azijos (30-ies metų pabaigoje) ar Afrikos (40-ies metų viduryje) populiacijos, o tai rodo evoliucinį prisitaikymą melanino gamybos srityje skirtingose genetinėse linijose.
Oksidacinio streso vaidmuo ankstyvai plaukų depigmentacijai
Be genetikos, oksidacinis stresas yra pagrindinis fiziologinis mechanizmas, lemiantis ankstyvą žilų plaukų vystymąsi. Šis procesas vyksta tada, kai laisvieji radikalai įveikia organizmo antioksidacinę apsaugą ir pažeidžia ląstelių struktūras, įskaitant melanocitus– ląsteles, atsakingas už plaukų pigmentaciją.
Tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai, tokie kaip tarša, UV spinduliuotė ir cheminis plaukų apdorojimas, pagreitina oksidacinį stresą plaukų folikuluose. Be to, gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, netinkama mityba ir lėtinis psichologinis stresas, didina sisteminę oksidacinę naštą.
Laipsniškas vandenilio peroksido kaupimasis plaukų folikuluose sutrikdo melanino gamybą, todėl plaukai iš vidaus išbalinami. Tai paaiškina, kodėl intervencijos, nukreiptos į oksidacinius kelius, gali atitolinti ankstyvą žilimą jaunesniems nei 30 metų asmenims.
Melanocitų kamieninių ląstelių išeikvojimas: Pagrindinė priežastis: paaiškinta pagrindinė priežastis
Ląsteliniu lygmeniu melanocitų kamieninių ląstelių nykimas yra pagrindinis biologinis ankstyvo pilkėjimo mechanizmas. Šios specializuotos kamieninės ląstelės, esančios plaukų folikulų iškilimuose, paprastai papildo melanocitus – pigmentą gaminančias ląsteles, suteikiančias plaukams spalvą.
Tyrimai rodo, kad genetiniai veiksniai, aplinkos stresoriai ir oksidacinė žala gali sukelti ankstyvą melanocitų kamieninių ląstelių diferenciaciją arba žūtį. Šiai populiacijai išsekus, nauji melanocitai negali susiformuoti, todėl atsiranda depigmentuoti plaukų stiebai.
Mokslininkai pastebėjo, kad asmenims, žilstantiems iki 30 metų, dažnai pastebimas spartesnis kamieninių ląstelių nykimas, kurį kartais lydi telomerų sutrumpėjimas ir DNR pažeidimai folikulų audiniuose.
Be streso mito: kiti gyvenimo būdo veiksniai, turintys įtakos plaukų spalvai
Nors stresas dažnai įvardijamas kaip pagrindinis ankstyvo žilimo kaltininkas, daugybė kitų gyvenimo būdo veiksnių daro didelę įtaką plaukų pigmentacijai.
Labai svarbus vaidmuo tenka mitybai, nes vitaminų B12, D, E ir mineralų, tokių kaip varis ir cinkas, trūkumas pagreitina žilimo procesą.
Rūkymas išeikvoja svarbiausias maistines medžiagas ir sukelia oksidacinį stresą, pažeidžiantį melaniną gaminančias ląsteles.
Miego trūkumas sutrikdo ląstelių atkūrimo mechanizmus, būtinus melanino gamybai.
Aplinkos teršalai, pernelyg karštas stilius ir šiurkštus cheminis apdorojimas taip pat gali pažeisti plaukų folikulus.
Be to, tam tikri vaistai, įskaitant kai kuriuos chemoterapinius vaistus ir antimalarikus, gali sukelti ankstyvą žilimą kaip šalutinį poveikį.
Šių kintamų veiksnių šalinimas gali sulėtinti žilų plaukų progresavimą.
Mitybos trūkumai ir jų įtaka ankstyvam žilimui
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tam tikri mitybos trūkumai turi didelę įtaką ankstyvam plaukų žilimui iki 30 metų.
Tyrimais nustatyta, kad mažas vitamino B12, geležies, vitamino D ir vario kiekis lemia ankstyvą plaukų žilimą. Šios maistinės medžiagos yra būtinos melanino, pigmento, lemiančio plaukų spalvą, gamybai.
B12 trūkumas ypač neigiamai veikia melanino sintezę, o geležis būtina fermentų veiklai plaukų folikuluose.
Tarptautiniame trichologijos žurnale (International Journal of Trichology) paskelbti tyrimai parodė, kad 55 % ankstyvu žilimu sergančių pacientų nustatytas mažas feritino kiekis.
Papildų vartojimas gali pakeisti ankstyvą pilkėjimą, jei trūkumas pašalinamas nedelsiant, nors rezultatai priklauso nuo individualių veiksnių.
Galimi gydymo būdai ir intervencijos
Be mitybos metodų, mokslininkai kuria naujoviškus gydymo būdus, skirtus priešlaikiniam pilkėjimui.
Tiriami melaniną stimuliuojantys junginiai, kurie galėtų reaktyvuoti miegančius melanocitus. Klinikiniais tyrimais įrodytas vietinio poveikio preparatų, kurių sudėtyje yra augalų ekstraktų, pavyzdžiui, Darkenyl, ir antioksidantų, potencialas.
Be to, kamieninių ląstelių terapija, nukreipta į plaukų folikulus, gali atkurti pigmentacijos gebėjimą. Tiriamos genų terapijos intervencijos, nukreiptos į konkrečius genetinius variantus, susijusius su ankstyvu pilkėjimu, tačiau iki jų klinikinio taikymo dar daug metų.
Mokslininkai taip pat tiria JAK inhibitorių, kurie iš pradžių buvo perspektyvūs gydant alopeciją, galimybes pakeisti pilkėjimą.
Gilėjant supratimui apie molekulinius kelius, individualizuotos intervencijos, pritaikytos atskiroms ankstyvo pilkėjimo priežastims, atrodo vis labiau įmanomos.
Psichologinis poveikis: Susitaikymas su ankstyvais žilais plaukais
Ankstyvo žilumo psichologinis poveikis dažnai neapsiriboja vien estetinėmis problemomis. Daugelis jaunų suaugusiųjų praneša apie sumažėjusį pasitikėjimą savimi, nerimą dėl senėjimo ir susirūpinimą dėl to, kaip juos vertina kiti.
Tyrimai rodo, kad visuomenė, kurioje didelis dėmesys skiriamas jaunatviškai išvaizdai, gali sustiprinti šį nerimą, todėl kai kurie asmenys patiria tapatybės konfliktų.
Tačiau psichologai atkreipia dėmesį, kad priėmimas dažnai ateina iš naujo įvertinus situaciją. Kai kurie priima žilus plaukus kaip išskirtinį bruožą arba kaip ryšį su šeimos paveldu.
Palaikymo grupės ir socialinės žiniasklaidos bendruomenės, kuriose kalbama apie ankstyvą žilumą, suteikia patvirtinimą ir įveikimo strategijas, padedančias daugeliui pakeisti pradinį nerimą į savęs priėmimą ir net pasididžiavimą.
