Parduotuvėje prieš sūrių lentyną stovi dešimtys pavadinimų. Pakuotės gražios, pavadinimai skamba viliojančiai – „kreminis”, „natūralus”, „tradicinis”. Kainos labai skirtingos – nuo kelių eurų iki keliolikos. Bet ar visi šie produktai tikrai yra sūris?

Daugelis net neįtaria, kad dalis to, ką perka kaip sūrį, iš tikrųjų yra kažkas visai kita. Produktas, kuris atrodo kaip sūris, kvepia kaip sūris, bet sūriu nėra. Ir svarbiausia – tai visiškai legalu, nes etiketėje viskas parašyta. Tik mažomis raidėmis.

Yra du žodžiai, kuriuos radus etiketėje, turėtumėte padėti produktą atgal į lentyną. Jei ieškote tikro sūrio – šie žodžiai reiškia, kad jo ten nėra.

Kokie tie du žodžiai

Pirmasis – „sūrio produktas”. Jei ant pakuotės parašyta ne „sūris”, o „sūrio produktas” – tai reiškia, kad viduje ne visai tai, ko tikitės. Pagal reglamentus, tikras sūris turi būti pagamintas iš pieno, fermentų ir druskos. „Sūrio produktas” gali turėti visokių priedų – augalinių riebalų, krakmolo, emulsiklių.

Antrasis – „lydytas”. Lydytas sūris – tai ne tas pats kas tikras sūris. Jis gaminamas iš įvairių sūrio likučių, sumaišytų su emulsikliais ir kitais priedais. Tai nebūtinai blogas produktas, bet tikrai ne tas, ką daugelis įsivaizduoja pirkdami „sūrį”.

Kodėl tai svarbu

Kaina – pirma priežastis. „Sūrio produktai” dažnai kainuoja beveik tiek pat, kiek tikras sūris, bet jų sudėtis ir maistinė vertė visiškai kitokia.

Sveikata – antra priežastis. Tikras sūris yra baltymus, kalcį ir probiotikus turintis produktas. „Sūrio produktai” dažnai turi mažiau baltymų, daugiau riebalų (dažnai augalinių) ir įvairių priedų.

Skonis – trečia priežastis. Kas ragavo tikrą, brandintą sūrį, žino skirtumą. „Sūrio produktai” dažnai turi tą „plastikišką” skonį, kurio tikrame sūryje nėra.

Kaip skaityti etiketes

Pirmiausia – pavadinimas. Jei parašyta „sūris” – tai sūris. Jei „sūrio produktas”, „lydytas sūrio produktas” ar pan. – tai ne sūris.

Antra – ingredientų sąrašas. Tikrame sūryje turėtų būti: pienas (arba grietinėlė), fermentai (arba šliužo fermentas), druska. Gal dar prieskoniai ar pelėsis, jei tai specialus sūris.

Jei matote: augalinius riebalus, palmių aliejų, krakmolą, emulsiklius, stabilizatorius – tai „sūrio produktas”, ne sūris.

Trečia – ingredientų eiliškumas. Ingredientai surašomi nuo didžiausio kiekio iki mažiausio. Jei pienas yra pirmas – gerai. Jei pirmas yra vanduo ar augaliniai riebalai – tai tikrai ne sūris.

Paslėpti pieno produktai augaliniuose pakaitaluose

Jei vengiate pieno produktų – būkite dar atsargesni. Kai kurie produktai, parduodami kaip „augaliniai” ar „veganški” sūrio pakaitalai, vis tiek turi pieno komponentų.

Ieškokite šių žodžių: kazeinas, išrūgos (whey), laktozė, pieno baltymai. Visi jie reiškia, kad produkte yra pieno, net jei ant pakuotės priekinės pusės rašoma „augalinis”.

Rinkodaros terminai gali klaidinti. „Kreminis”, „natūralus”, „tradicinis” – tai tik žodžiai, kurie nieko nereiškia teisiškai. Visada tikrinkite ingredientų sąrašą.

Praktiniai patarimai

Pirkdami sūrį, visada apverskite pakuotę ir perskaitykite sudėtį. Tai užtrunka 10 sekundžių, bet sutaupo pinigų ir nusivylimo.

Jei norite tikro sūrio – ieškokite trumpo ingredientų sąrašo. Kuo mažiau ingredientų – tuo geriau.

Brandesni sūriai (parmezan, cheddar, gouda) paprastai yra tikresnio sūrio pavyzdžiai. „Tepami” ir „lydyti” produktai dažniausiai turi daugiau priedų.

Kaina ne visada rodo kokybę, bet labai pigus „sūris” tikrai kelia įtarimų.

Žinokite, ką perkate

Niekas nesako, kad „sūrio produktai” yra blogi ar pavojingi. Jie tiesiog yra kitas produktas. Problema atsiranda tada, kai žmonės moka už sūrį, o gauna kažką kitą.

Tie du žodžiai – „sūrio produktas” ir „lydytas” – yra jūsų geriausias orientyras. Jei jų nėra, ir sudėtyje matote tik pieną, fermentus ir druską – pirkite drąsiai. Jei yra – bent jau žinosite, ką iš tikrųjų nešate namo.