Parduotuvėje nusipirkta mėlynių dėžutė dažniausiai keliauja tiesiai į šaldytuvą arba ant stalo. Tačiau patyrę sodininkai žino, kad šviežios uogos slepia dar vieną vertybę – sėklas, iš kurių galima užsiauginti savo mėlynių krūmus.
Šiame straipsnyje palyginsiu du dauginimo būdus: tradicinį sėklų išgavimą ir greitąjį metodą, kai sodinamos perpjautos uogos. Abu turi savų privalumų ir trūkumų, todėl pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslų ir galimybių.
Sėklų išgavimas plovimo būdu
Pirmasis metodas reikalauja daugiau laiko, tačiau užtikrina geriausią rezultatą. Šviežias mėlynes suberkite į dubenį su vandeniu ir švelniai sutrinkite šakute arba trumpai perblendinkite žemomis apsukomis. Tikslas – atskirti sėklas nuo minkštimo jų nepažeidžiant.
Gausite purpurinę masę, kurią reikia išpilti į gilesnį indą. Palaukę pastebėsite, kad lengvesnis minkštimas ir odelės iškyla į paviršių, o gyvybingos sėklos nugrimzta į dugną. Atsargiai nupilkite plūduriuojančią medžiagą ir pakartokite procedūrą dar porą kartų, kol vanduo taps skaidrus.
Surinktas sėklas išskirstykite plonu sluoksniu ant popierinio rankšluosčio ir palikite džiūti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Venkite tiesioginių saulės spindulių – jie mažina sėklų gyvybingumą.
Išdžiovintas sėklas sudėkite į popierinį vokelį, pažymėkite datą ir laikykite vėsioje vietoje iki stratifikacijos ir sėjos.
Tiesioginis puselių sodinimas
Antrasis būdas tinka tiems, kas nenori gaišti laiko ir ieško paprastesnio sprendimo. Prinokusias mėlynes perpjaukite per pusę ir padėkite ant substrato nupjauta puse žemyn.
Substratui naudokite lengvą, rūgštų mišinį – geriausiai tinka aukštapelkių durpės su nedideliu kiekiu smėlio arba perlito. Mėlynės mėgsta rūgščią aplinką, todėl substrato pH turėtų būti 4,5–5,5.
Padėklą uždenkite skaidria plėvele, kad išlaikytumėte drėgmę, ir pastatykite šviesoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Daigeliai gali pasirodyti per kelias savaites, kartais tenka palaukti ir porą mėnesių.
Kai sėjinukai išaugins pirmuosius tikruosius lapelius, juos galima atsargiai persodinti į atskirus vazonėlius.
Kurį būdą rinktis?
Sėklų išgavimo metodas duoda vienodesnes sėklų partijas ir geresnius daigumo rezultatus. Jis tinka tiems, kas planuoja auginti daugiau krūmų arba nori kontroliuoti visą procesą nuo pradžios.
Tiesioginis sodinimas paprastesnis ir greitesnis, tačiau rezultatai mažiau nuspėjami. Dalis sėklų gali likti giliau minkštime ir sudygti vėliau arba visai nesudygti. Šis būdas tinka eksperimentuotojams ir tiems, kas augina nedidelį kiekį augalų.
Kad ir kurį metodą pasirinktumėte, atminkite: mėlynėms užaugti iki derančių krūmų prireiks kelerių metų kantrybės. Tačiau rezultatas – savo rankomis užaugintos uogos – tikrai to vertas.
