Autorius praneša, kad nustojo pirkti sodo žirnius, nes sukūrė patikimą, derlingą metodą, leidžiantį gauti gausų derlių – apie penkis maišus per sezoną. Dirva paruošta kompostu ir kalkėmis, sėklos atrinktos ir apdorotos, sėjimas atliekamas etapais, kad derlius būtų nuolatinis. Akcentuojama praktinė priežiūra, laiku atliekamas drėgmės ir ligų kontrolė. Santraukoje pateikiami aiškūs rezultatai ir metodai, kviečiantys atidžiau išnagrinėti veiksmus, kurie leido įgyvendinti šį pokytį.
Dirvos ir vietos paruošimas maksimaliai žirnių produkcijai
Ruošiant dirvą ir vietą maksimaliam žirnių derliui, sodininkai turėtų pasirinkti saulėtą, gerai nusausintą vietą su puria, drėgmę sulaikančia dirva ir beveik neutraliu pH (6–7).
Stebėjimai rodo, kad kasimas iki 20–25 cm keletą savaičių iš anksto pagerina struktūrą ir komposto ar gerai supuvusio mėšlo įmaišymą. Dirvos tyrimai padeda nustatyti kalkių naudojimą ten, kur rūgštingumas yra didelis.
Pasirinkus vietą, kurioje nėra užmirkimo ir kuri yra šiek tiek atspari šešėliui, sumažėja stresas. Parengiamasis purenimas pagerina šaknų įsiskverbimą ir drėgmės sulaikymą.
Vietos pasirinkimas ir dirvos gerinimas siekiama maksimaliai padidinti augalų sveikumą ir derlingumą, užtikrinant patikimą produkciją, kuri tenkina namų ūkių ir bendruomenės maisto poreikius.
Geriausių žirnių veislių pasirinkimas, apdorojimas ir sėjimas
Kodėl verta rinktis vieną žirnių rūšį, o ne kitą? Tyrėjas lygina lukštinius ir cukrinius/valgomus žirnius pagal numatytą naudojimą, sezono trukmę ir prisitaikymą prie regiono sąlygų.
Atrenkant veisles, pirmenybė teikiama vietoje išbandytoms veislėms, pasižyminčioms derlingumu ir atsparumu ligoms.
Sėkloms skiriama ypatinga dėmesė: mirkyti aštuonias–dvylika valandų; siekiant sumažinti grybelio riziką, apsvarstyti galimybę naudoti patvirtintus fungicidus arba kalio permanganato tirpalą.
Sėjama atsižvelgiant į dirvos temperatūrą ir tekstūrą: kai dirva pasiekia apie 6 °C, sėti 3–6 cm gylyje (sunkiose dirvose – seklesniuose), 5–7 cm atstumu tarp sėklų ir 20–30 cm atstumu tarp eilių.
Sėjant kas 10–15 dienų, užtikrinamas nuolatinis tiekimas tiems, kurie ruošia maistą kitiems.
Priežiūra, derliaus nuėmimas ir penkių maišų gavimas per vieną sezoną
Remdamasis reguliariu stebėjimu ir laiku atliekamais veiksmais, sodininkas maksimaliai padidina žirnių sveikatingumą ir derlingumą, teikdamas pirmenybę nuolatiniam drėgnumui žydėjimo ir ankščių formavimosi metu, atidžiai naikindamas piktžoles ir periodiškai purendamas dirvą, kad išlaikytų jos aeraciją.
Stebėjimai padeda nustatyti laistymo laiką, kad būtų išvengta vandens streso ir šaknų puvimo; mulčiavimas išsaugo drėgmę ir slopina piktžolių augimą.
Sėjimas kas 10–15 dienų išskirsto brandą, todėl derlius nuimamas nuolat.
Ankštys nuskintos, kai yra putlios, bet minkštos, kad būtų skatinamas tolesnis augimas; sergančios ar pažeistos augalai pašalinami, kad būtų apsaugotas derlius.
Tikslus datų, veislių ir derlingumo registravimas padeda pakartoti praktikas, kurios leidžia gauti penkis maišus per sezoną.
