Pelargonija žiemą dažniausiai atrodo apgailėtinai – išsitęsusi, išblyškusi, be jokių žydėjimo požymių. Tačiau yra būdas priversti ją sužydėti būtent tada, kai to labiausiai norime – per šventes. Paslaptis slypi neįprastame laistyme ir keliuose paprastuose triukuose.
Kodėl arbatos užpilas daro stebuklus
Skamba keistai, tačiau paprastas arbatos užpilas gali pažadinti snaudžiančią pelargoniją. Tai nėra bobučių pasakos – už šio metodo slypi aiški logika.
Arbatos nuoviras tiekia augalui švelnius, tirpius organinius junginius ir taninus. Jie reguliuoja dirvožemio mikrobiologinę veiklą ir švelniai stimuliuoja šaknų metabolizmą – be agresyvaus augimo postūmio.
Skirtingai nei cheminės trąšos, arbata veikia subtiliai. Ji pagerina maistinių medžiagų prieinamumą, šiek tiek reguliuoja dirvožemio pH ir padeda augalui atkurti chlorofilą. Rezultatas – tamsesni, sveikesni lapai, kompaktiški ūgliai ir, svarbiausia, pumpurų formavimasis.
Svarbu suprasti: arbata nėra stebuklingas eliksyras. Ji veikia kaip švelnus stimuliatorius, kuris papildo tinkamą žiemos priežiūrą – ribotą laistymą, vėsesnę temperatūrą ir pakankamą šviesą.
Kaip paruošti arbatos stimuliatorių
Paruošimas paprastas, tačiau reikalauja atidumo.
Į litrą šilto vandens įberkite 2 valgomųjų šaukštų sausos juodosios arbatos (be aromatizatorių ir priedų). Palikite mirkti 12 valandų – galite paruošti vakare ir naudoti kitą rytą.
Po mirkymo gerai nusunkite per smulkų sietelį ar marlę. Svarbu pašalinti visas daleles – jos gali pelėti ant dirvožemio paviršiaus.
Prieš laistydami palaukite, kol užpilas atvės iki kambario temperatūros. Šaltas ar karštas skystis sukels augalui stresą.
Naudokite šį užpilą vietoj įprasto laistymo kartą per dvi savaites lapkričio–gruodžio mėnesiais. Vidutinio dydžio vazonui užtenka maždaug litro.
Tarp naudojimų stebėkite dirvožemį. Jei pasirodė pelėsis ar jaučiasi rūgštus kvapas – sumažinkite dažnumą arba kurį laiką laistykite tik paprastu vandeniu.
Ką dar reikia žinoti apie žiemos priežiūrą
Arbatos užpilas veiks tik tada, jei laikysitės ir kitų žiemos priežiūros taisyklių.
Laistymas. Žiemą pelargonija turi būti laistoma retai ir saikingai. Dirvožemis tarp laistymų turėtų beveik išdžiūti. Permirkęs augalas nežydės – jis tiesiog pus.
Temperatūra. Ideali žiemos temperatūra – apie 12–16 °C. Per šilta patalpa skatina vegetatyvinį augimą (ilgus, silpnus ūglius), o ne žydėjimą. Vėsesnė aplinka signalizuoja augalui, kad laikas ruoštis žydėjimui.
Šviesa. Net žiemą pelargonijai reikia pakankamai šviesos. Statykite ją prie pietiniu ar vakarinio lango. Jei šviesos trūksta, augalas stiepsis ir nežydės.
Genėjimas. Prieš prasidedant žiemos ramybei (spalį–lapkritį) pelargoniją verta apgenėti – pašalinti senus žiedynus, per ilgus ūglius, pažeistus lapus. Tai skatina kompaktišką augimą ir naujų pumpurų formavimąsi.
Požymiai, kad augalas ruošiasi žydėti
Kaip suprasti, kad jūsų pastangos duoda rezultatų? Stebėkite šiuos pokyčius:
Lapai tamsėja. Blyški, gelsvoka žalia spalva keičiasi sodria, tamsia. Tai rodo, kad chlorofilas atsigauna ir augalas aktyviai fotosintezuoja.
Ūgliai tampa kompaktiški. Vietoj ilgų, silpnų stiebų matote trumpus, tvirtus ūglius. Tarpai tarp lapų sutrumpėja.
Pumpurai išsipučia. Stiebų galiuose ir lapų pažastyse pasirodę maži gumburėliai – tai būsimi žiedynai. Jei juos pastebėjote, žydėjimas jau arti.
Turgoras grįžta. Lapai ir stiebai tampa stangrūs, tvirti. Suminkštėję, nusvirusios dalys atsigauna.
Pastebėję šiuos požymius, tęskite priežiūrą – laistykite arbata kas dvi savaites, palaikykite vėsią temperatūrą ir užtikrinkite pakankamai šviesos.
Žydinti pelargonija per šventes
Jei viską darysite teisingai, iki Naujųjų metų jūsų pelargonija pasipuoš žiedų kepurėlėmis. Tai bus ne atsitiktinumas, o sąmoningo darbo rezultatas.
Ir svarbiausia – šis metodas nekainuoja beveik nieko. Arbata, kurią ir taip geriate, šiek tiek dėmesio ir kantrybės. Toks paprastas receptas gražiam žiemos stebukliui.
